Merkinės ir Varėnos kultūros centrų, Všį „Balta kreida“ bei menų centro „Merkinė“ organizuojama „Aritmija“ ketvirtus metus iš eilės griauna stereotipus, esą šiuolaikinis menas įdomus tik išprususiais didmiesčių publikai, o už sostinės ribų gali egzistuoti tik medinių šaukštų drožimo edukacijos ir kaimo kapelų muzikavimas.
Už Lietuvos kultūros tarybos ir vietinių rėmėjų lėšas merkiniškiams pavyksta pažadinti ypatingą proveržį, kai drauge imasi veikti skirtingų meno šakų ir muzikos žanrų kūrėjai. Taip Roko Kašėtos dzūkodelika apsijungė su Pauliaus Gadeikio žemaitišku repu ir „Cleaning service agency“ elektronika į keistą projektą „37 megahercai šiferio“. Jo atlikėjai scenoje įsitaisė prie vaišėmis nukrauto stalo ir užkandžiavo drauge su įsidrąsinusia publika.
Eksperimentinės elektroninės muzikos ir avangardinio repo atlikėjai dalinosi festivalio publikos dėmesiu su šiuolaikinio cirko meistrais, o pasukęs už kampo ar nuklydęs toliau nuo scenos žiūrovas užtikdavo netikėtose vietose įrengtas menininkų instaliacijas ar vienišą ledo ritulininkę su visa apranga bei pačiūžomis.
Pirmaisiais metais klaidžiojusi po įvairias Merkinės erdves „Aritmija“ pernai atrado ypatingą vietą – buvusios meno dirbinių įmonės „Ūla“ Merkinės filialo pastatus, kuriuose nefestivaliniu laiku veikia lentpjūvė. Merkinės krašto muziejaus vadovas Žygimantas Buržinskas priminė festivalio dalyviams, kaip tame dailės fabrike vėlyvuoju sovietmečiu KGB ieškojo slapta ten gamintų išdidintų Vytauto Didžiojo medalio kopijų, kurias iki šiol galima atrasti kabančias ant sienų kas antroje Dzūkijos sodyboje. Ž. Buržinsko ekskursija „Apšvietos amžius ir tarybinis ūkis“ baigėsi prie XVI a. Merkinės miesto riboženklio, apsupto išardytų automobilių bei malkų kalnų.
„Aritmijos“ sumanytojas ir pagrindinis organizatorius Algimantas Rokas Černiauskas, užkalbintas šeštadienį, neslėpė džiaugsmo, kad festivalio šiemet nesujaukė jokios gamtos stichijos, o publika gausiai rinkosi į jo renginius.
„Festivalis auga kaip ant mielių. Norėčiau mus visus su tuo pasveikinti ir padėkoti visiems, prisidedantiems prie šito fenomenalaus renginio augimo. Jau ketvirtas kartas, įsitraukia vis daugiau meno entuziastų, kurie negailėdami savo laiko, skiria daug energijos tam, kad šitas renginys tobulėtų ir siektų aukštesnių tarpdisciplininio meno standartų“, – sakė A. R. Černiauskas.
Organizatorius paminėjo, kad šiemet pirmą kartą dalis „Aritmijos“ renginių, vykusių lentpjūvėje, jau nebuvo nemokami – bilietas vienam vakarui kainavo 10 eurų, abiem – 15. Nors merkiniškiai į festivalio erdves galėjo patekti už pusę kainos, vis tik nedaug jų tokia galimybe susiviliojo.
„Merkiniškių įsitraukimas vis dar menkas. Pavieniai žmonės ir šeimos ateina, bet išvadas galėsime padaryti tik renginiams pasibaigus. Tačiau šiandien pabandėme naują programos elementą. Merkinėje, privačiame kieme pakvietėme į kūrybinės tapybos dirbtuves Kunst Punkt. Tai žmonių prisirinko pilnas kiemas ir tarp jų merkiniškių buvo išties nemažai“, – pasakojo A. R. Černiauskas.
Po festivalio užsukusieji į Merkinę svečiai dar kurį laiką turės galimybę atrasti jo pėdsakus ir pajusti „Aritmijos“ dvasią. Tereikia užsukti į Dzūkijos nacionalinio parko galeriją „Šalcinis“ ir beveik tamsoje, žiūrint į Gabrielės Griciūtės avių vilnos instaliaciją, klausytis ramaus balso, skaičiuojančio avis. Arba Merkinės kultūros centre apžiūrėti A. R. Černiausko kūrybos parodą „Mažoji Indija“.