Klaipėdoje voveraites parduoda kelis kartus brangiau
Paklausus, kur šį kartą rado tiek voveraičių, Giedrius neslepia, kad jas surinko tarp Krokšlio kaimo ir Lynežerio, Varėnos rajone. Tenai jis grybauja jau 30 metų, nes turi sodybą su tėčiu Gintaru ir nuomoja Krokšlio kaime baidares visiems norintiems pamatyti nuostabias apylinkes. Kadangi klientų netrūksta, tai grybauja kiekvieną savaitgalį.
„Pats gyvenu Klaipėdoje, tad atvažiuoju penktadienį, išleidžiu baidares, nueinu pagrybauju, tuomet parvežu baidares, vėl pagrybauju, – šypsosi pasakodamas vyras, – tai taip dirbdamas su baidarėmis ir sekmadienį iki pietų su drauge Roberta pririnkome 43 kg voveraičių, nuėjome daugiau nei 38 tūkstančius žingsnių“.
Giedrius sako, kad voveraitės padeda prisidurti ir papildomas pajamas, nes Varėnoje superka grybus po 2.80 euro už kilogramą, o į Klaipėdą parveža ir parduoda už 8 eurus.
Į klausimą, kada baigiasi voveraičių sezonas, Giedrius sako, kad Dzūkijoje – rugsėjo vidury, bet jeigu nebūna šalta, galima ir iki spalio pradžios voveraičių rasti.
Giedriaus voveraičių marinavimo receptas ir baravykų džiovinimo procesas
Nors voveraites parduoda, jų Giedrius pasilieka ir sau bei dalinasi savo marinavimo receptu.
„Į 5 litrų puodą dedu 3 šaukštus druskos, 2 šaukštus cukraus, nuverdu, nugriebiu putas, dar paverdu 10 – 15 minučių, tuomet dedu lauro lapus, kvapniuosius pipirus, dar 5 min paverdu, įpilu acto (čia kiekvienam pagal savo skonį). Šiame recepte turi gautis saldžiarūgštis. Tuomet dedu į nuvirintus stiklainiukus, užsuku, apverčiu, uždengiu rankšluosčiu, štai ir viskas“, – šypsosi Giedrius.
Vyras nėra tik voveraičių radimo ir rinkimo asas, bet ir mėgsta paieškoti baravykų, bet jau Klaipėdos apylinkėse. Paskutinius rado už Vėžaičių.
Paklausus, ką daro su grybais, kurių nesuvalgo, Giedrius atsako, kad juos džiovina: „Anksčiau džiovindavome kaime pečiuje, šiais laikais Klaipėdoje – orkaitėje 70 laipsnių su vėjeliu dvi valandas.
Po to Giedrius baravykus palaiko per naktį ir kitą dieną mato, reikia dar ilgiau palaikyti ar ne. Galiausiai išima iš orkaitės, patiesia laikraštį ant palangės ir suberia baravykus tolesniam džiovinimui, kol visai sukietėja. Tuomet deda į medžiagini maišelį ir į spintelę.
„Burokėlių sriuba su džiovintais baravykais yra visiška pasaka. Dar džiovintus baravykus sumalu ir kaip prieskonį naudoju daugumoje mėsos gaminių. Skonis – tobulas“, – šypsosi Giedrius, šį savaitgalį vėl važiuosiantis nuomoti baidarių ir, aišku, rinkti voveraičių.