Gydytoja įvertino vaizdą prie jūros: štai kas labiausiai bado akis – ateityje laukia rimtos problemos

Pajūryje atostogaujantys gydytojai mato kiek kitokį vaizdą, nei įprasti poilsiautojai – jų akys nepraleidžia klaidų, kurios anksčiau ar vėliau pasibaigia įvairiomis sveikatos problemomis. „Delfi“ kalbintos gydytojos pastebi, kad ypač savęs nesaugoja iš tolimesnių miestų atvykę poilsiautojai – kuo gali baigtis pomėgis užsnūsti saulėkaitoje ar išgerti alkoholinio gėrimo, joms puikiai žinoma.

Dažna klaida pajūryje bado gydytojos akis: skaisčiai raudona oda ir pūslės – garantuotos

„Northway“ medicinos centro Klaipėdoje šeimos gydytoja, echoskopuotoja Vida Uzelienė ir pati nepraleidžia progos pailsėti prie jūros. Pajūryje ji jau spėjo įsitikinti, kad mažiausiai savo sveikatą prie jos saugoja iš tolesnių miestų atvykę poilsiautojai.

„Pati dažnai būdama prie jūros pastebiu tendenciją, kad poilsiautojų drąsa didėja proporcingai tolstant jų gyvenamajai vietai nuo jūros. Suprantama, kad atvykus iš toliau norisi patirti kuo daugiau malonumo pajūryje. Tačiau pirmi kartai prie kaitrios jūros saulės atokaitoje turėtų būti ne ilgesni kaip 1 valandą. Nepratusi saulės oda nudega labai greitai, o jei dar ir užmiegame porai valandų, tai skaisčiai raudonai nudegusi oda ar net pūslės likusioms atostogų dienoms garantuotos“, – teigia gydytoja.

Pasak jos, per ilgos saulės vonios sukelia rimtų sveikatos problemų, dėl kurių poilsiautojai kartais prašo ir gydytojų pagalbos.

„Nors ir rečiau, tačiau vis tik pasitaiko perkaitimo atvejų. Besikreipiančius neramina svaigulys, galvos skausmas, šleikštulys, pakilęs kraujospūdis. Retai, bet tenka konsultuoti ištiktus saulės smūgio. Ši būsena grėsminga, nes žmogus karščiuoja iki 40^oC, būna sujaudintas, pabalusi jo oda, neretai ir vemiantis ar besiskundžiantis viduriavimu. Tokie pacientai būna mažai arba visai negėrę vandens, ne visi turėję ir galvos dangalus, ar per ilgai lepinosi saule“, – pastebi V. Uzelienė.
Gydytoja atkreipia dėmesį į tai, kad vaikų oda itin jautri vasaros saulei. Todėl kepuraitė, dengianti ausis, kremai nuo saulės ar marškinėliai yra privalomi poilsiaujant vaikui prie vandens.

„Jei suaugęs gali pajausti, kad odą peršti ir ji jau įdegė, kitaip yra su vaiku. Vaikų odelė nudega labai greitai iki pūslių, o gydymas yra sunkus ir ilgas. Tačiau nemažiau neramu stebėti, kad vaikai valgo braidydami vandenyje, šokinėdami, ar net bėgiodami. Nesusimąstoma, kad tokie įpročiai kelia didžiulę grėsmę užspringti“, – poilsiautojų elgesį kritikuoja gydytoja.

Netinkamas elgesys saulėkaitoje iššaukia pigmentines dėmes ir odos darinius

Gydytoja įspėja, kad tiesioginis saulės spindulių poveikis šviesiai odai, nepridengtai rūbais ar kremu neapsaugotai, gali būti ypač kenksmingas – o pavojus ypač išauga esant prie vandens, pavyzdžiui, gulint prie jūros.

„Prie vandens, smėlio, kurie atspindi saulės spindulius, odą nudegti galima greičiau, nei pievoje – pakanka ir 30 minučių. Vis pamirštame, kad buvimas saulėje nuo 10 iki 16 val. yra pats
pavojingiausias laikas. Saulei esant zenite, kai šešėlis yra mažiausias, saulės radiacija yra stipriausia. Kuo šešėlis ilgesnis, tuo saulės spinduliuotė silpnesnė. Net ir vėsiomis, debesuotomis ar net apniukusiomis dienomis, saulės žalingų spindulių kiekis sumažėja tik apie 20 proc. Taigi, kepuraitė, skėtis, palapinė ar stogelis nuo saulės gelbsti ne tik nuo odos nudegimo, bet ir nuo perkaitimo“, – pažymi V. Uzelienė.

Deja, gydytojos įvardintos apsaugos priemonės pajūryje pastebimos ne taip ir dažnai – dauguma poilsiautojų elementarios apsaugos nuo padidėjusios saulės radiacijos nesilaiko. Gydytojai nerimą kelia ir tai, kad ne kiekvienas poilsiautojas su savimi pasiima geriamo vandens.

„Geriamas vanduo yra neatsiejamas palydovas saulės atokaitoje. Juk gamtoje judame intensyviau, maudomės, taigi, labiau prakaituojame. Nepastebimai netenkame mikroelementų ir skysčių. Tikriausiai ne vienas patyrė, kad pasibuvimo prie jūros ar ežero vakare skauda ar svaigsta galva, neretai ir pykina. Taigi, grynas vanduo, ne gaivieji gėrimai, papildo kūno skysčių atsargas ir yra būtini kaip ir kasdien, o tuo labiau – kaitinantis saulėje ar būnant gamtoje“, – pabrėžia gydytoja.

Saulės spinduliai, nuo kurių nepakankamai saugojamės, gali sukelti įvairias sveikatos problemas. Anot gydytojos, net nepagalvojame, kad, vartodami įvarius vaistus ir būdami tiesioginėje saulėje, galime patirti fototoksines ir alergines odos reakcijas.

„Pavyzdžiui, plačiai žinomas diklofenakas, diuretikai, antibiotikai ir gausybė kitų vaistų, tiesioginių saulės spindulių paveikti mūsų odoje, sukelia niežėjimą, paskatina odos uždegimą, atsiranda bėrimas. Taip pažeistoje odoje ir papildomai veikiant saulės spinduliams formuojasi ilgalaikės pigmentinės dėmės, o ilgainiui tose vietose vystosi įvairūs odos dariniai. Be to, alergines odos reakcijas, kurios pasireiškia įvairiu bėrimu ir niežėjimu, sukelia ir dumbliai vandens telkiniuose, kurie šiltu metu žydi“, – įspėja gydytoja.

Kartais poilsiautojams sveikatos problemų sukelia ne tik saulė, bet ir augmenija. Anot gydytojos, ilsėdamiesi gamtoje, galime nusideginti odą augalais, kurie žydi pievose, pamiškėse.

„Saulės atokaitoje atsitiktinai prisilietus prie kai kurių augalų, jų sultys ir eteriniai aliejai sukelia kontaktinį odos uždegimą. Laukuose tai – pievinė miglė, aplink namus – salieras, pastarnokas, morkų lapai, rūtų lapai. Tai vieni dažniausių augalų, kurie gali palikti nudegintos odos plotus ar net pūsles“, – sako V. Uzelienė.

Kai kuriais atvejais pagalbos tenka kreiptis ir į medikus

Daugybę vasaros poilsiautojų klaidų pastebi ir Panevėžio „MediCA klinika“ vaikų ligų gydytoja Aida Gurevičienė.

„Lietuviška vasara gana trumpa, be to saulėtų dienų ne tiek daug. Turbūt dėl to visi skubame džiaugtis saulės spinduliais. Deja, tikrai tenka pastebėti nesaugų elgesį. Dažniausiai pasitaiko odos nudegimai saulėje. Oda gali nudegti labai greitai. Užtenka keliolikos minučių tiesioginių saulės spindulių. Labai jautrūs saulei vaikai, kurių odos apsauga reikia pasirūpinti dar neišėjus iš namų“, – pabrėžia gydytoja.

Antra pagal dažnumą gydytojos įvardijama nesaugaus poilsio prie vandens pasekmė sveikatai yra dehidratacija – skysčių trūkumas.

„Karštą dieną turime suvartoti didesnį nei įprastai vandens kiekį. Esant skysčių trūkumui, jausite troškulį, gali svaigti galva, pykinti, jausti bendrą silpnumą, dažną širdies plakimą. Pastebėsite, kad rečiau šlapinatės, ar pakito, patamsėjo šlapimo spalva. Pirma pagalba tokiu atveju yra vartoti skysčius“, – sako A. Gurevičienė.

Anot jos, šilumos smūgis ar perkaitimas yra retesnės nesaugaus vasaros poilsio būklės. Ji pažymi, kad, pasijutus blogai, svarbu pasitraukti į vėsesnę vietą, vartoti vėsių skysčių, elektrolitų tirpalų, esant sunkesnei situacijai – kreiptis pagalbos į medikus. Svarbu nepamiršti pasirūpinti ne tik savimi, bet ir šalia esančiais – ypač vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis.

„Dar viena problema – prie vandens telkinių vartojamas alkoholis. Alkoholis didina skysčių netekimą, dehidrataciją. Be to, apsvaigęs nuo alkoholio žmogus ne visada sugebės įvertinti savo būklę ir elgtis saugiai“, – pastebi gydytoja.

Karštis ne visus veikia vienodai: išskyrė grupes, kurios turi būti itin atsargios

Nors karštis veikia visus, kai kuriems žmonėms jis pavojingesnis, nei kitiems, ir gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų. Kaip įvardija A. Gurevičienė, karščiui jautresni vyresnio amžiaus poilsiautojai (vyresni nei 75 metų), kūdikiai ir maži vaikai (iki 2 metų amžiaus), žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, vartojantys vaistus – ypač tuos, kurie veikia prakaitavimo ir termoreguliacijos procesus (diuretikus, b-blokerius, vaistus nuo alergijos). Taip pat karščiui jautresni aktyviai sportuojantys, užsiimantys fizine veikla.

Todėl būnant saulėje karštą dieną svarbu nepamiršti bendrų saugumo taisyklių – gerti pakankamai vandens, nebūti tiesioginės saulės spinduliuose didžiausio saulės aktyvumo metu, naudoti apsauginį kremą, pridengti galvą kepure ar skrybėle, rengtis laisvus, šviesių spalvų drabužius.

„Būnant karštoje aplinkoje, išgeriamų skysčių poreikis padidėja dėl prakaitavimo. Svarbu gurkšnoti vandenį, vėsią arbatą ar mineralinį vandenį nuolatos, nelaukiant troškulio ar kitų dehidratacijos požymių. Nevartoti alkoholio, kavos, nes taip tik dar labiau skatinsite skysčių netekimą. Ilgas deginimasis prie vandens, neturint kepurės ir geriamo vandens su savimi, baigsis odos nudegimu, dehidratacija, perkaitimu saulėje ar saulės smūgiu.

Ruoštis išvykai prie vandens telkinių, ypač karštą dieną, reikia atsakingai. Būtinai pasirūpinti pakankamu kiekiu geriamo vandens, leisti laiką pavėsyje, naudoti saulės kremą, neužsiimti aktyvia fizine veikla karščiausiu dienos metu“, – įspėja A. Gurevičienė.

Pabaigai: į ką atkreipti didžiausią dėmesį, kad poilsiavimas prie vandens telkinių būtų saugus žmogaus sveikatai?

- Nebūti tiesioginiuose saulės spinduliuose karščiausiu metu (11–17 val.). Jei vis tik renkatės tokį laiką – stenkitės būti pavėsyje. Jei nėra pavėsio, gerai turėti skėtį ar įrengti pavėsį, panaudojant, tarkim, pledą.

- Apsauga nuo saulės – saulės kremas, galvos apdangalas, tinkama apranga – plonas audinys, šviesios spalvos.

- Vartokite pakankamą vandens kiekį, net jei nejaučiate troškulio. Venkite alkoholio, kavos. Gerai tinka mineralinis ar mineralizuotas vanduo, nes su prakaitu taip pat netenkame ir mineralinių medžiagų.

- Užkandžiaukite lengvai virškinamais, negendančiais patiekalais – vaisiais, daržovėmis, trapučiais ir kt.

- Neužsiimkite aktyvia fizine veikla, sportu karščiausiu dienos metu. Sportuokite anksti ryte ar vakare, orui atvėsus.

- Saugiai elkitės vandenyje.

- Naudokite priemones nuo uodų ir erkių.