Kokį vandenį gerti sveikiausia: šaltinio, mineralinį, iš čiaupo, pirktą buteliuose?
Iš tiesų pasirinkimas labai didžiulis: nuo paprasto čiaupo vandens iki vandens, pripildyto deguonimi, kas yra visiška nesąmonės. Bet, kiek domėjausi, ar tinkamas gėrimui mūsų vanduo, bėgantis iš čiaupo, tai atsakymas būtų – taip, tinkamas. Vandenį iš tų gręžinių, iš kurių jis ateina, puikiai galima gerti ir netgi galima sakyti, kad jis nelabai kuo skiriasi nuo vandens, esančio parduotuvėse. Tai paprastas vanduo be jokių mineralų ir, reikia tikėtis, be jokių priemaišų ar sunkiųjų metalų. Be abejo, to patikrinti mes negalime, bet jei jūsų namuose iš čiaupo bėga ne rudas vanduo, neturėtumėte jaudintis. Jei lyginsime mineralinį ar mineralizuotą vandenį su paprastu vandeniu, tai pirmasis būtų sveikesnis, nes jame yra dar šiek tiek druskų, mineralų, elektrolitų, kurių dažnas mūsų gali stokoti.
O kokį rinktis – gazuotą ar ne gazuotą vandenį?
Sklando įvairiausi mitai, kad gazuotas vanduo didina cholesterolį, sukelia celiulitą ir pan., bet visi šie teiginiai nėra moksliškai pagrįsti. Gazuoto vandens turėtų vengti žmonės, kuriuos dažnai vargina pilvo pūtimas, nevirškinimo pojūtis, kurie turi padidėjusį rūgštingumą, refliuksą, po skrandžio operacijų, po tulžies pūslės pašalinimo. Tokiais atvejais gazuotas vanduo gali pabloginti savijautą, jei per daug išgersime. Kas yra per daug? Tai daugiau nei stiklinę. Bet visais kitais atvejais gazuotas vanduo nieko bloga nepadarys, o kai kada net turės tam tikrų privalumų: pavyzdžiui, jei žmogų vargina vidurių užkietėjimas, gazuotas vanduo gali padėti.
Bet mineralizuotas ir mineralinis vanduo skiriasi, taip?
Taip. Mineralinis vanduo yra natūraliai kupinas mineralų, o mineralizuotas – toks, į kurį mineralų pridėta techniniu būdu. Kartais tas mechaninis pridėjimas yra netgi geriau, nes ten tų mineralų galima rasti daugiau.
Kai kurie žmonės geria virintą vandenį, tai gerai ar blogai?
Jei norime pašalinti druskas arba nesame įsitikinę vandens kokybe, galime virinti, bet reikia žinoti, kad verdant vandenį pašaliname iš jo ir dalį mikroelementų.
Kurią formulę naudoti, kiek to vandens reikia?
Yra standartinė rekomendacija – 1,5–2 litrai per parą. Galima skaičiuoti pagal kūno masę – 30 ml 1 kg kūno masės. Bet čia – tik teorija. Aš pasakysiu taip – jei nejaučiate troškulio, negerkite, neturite problemų dėl skysčių kaupimosi, bėdų su virškinimu ar šlapinimusi, viskas tvarkoj. Nes dažnai žmonės kalba apie skysčius kaip tik apie vandenį, bet nereikia pamiršti ir visko kito – arbata, sriuba, vaisiai, daržovės. Visa tai įsiskaičiuoja.
Kas bus, jei per daug išgersi vandens?
Jei išgersime per daug vandens, galime turėti elektrolitų išplovimą, dėl ko gali sutrikti širdies, inkstų veikla. Bet čia tokie kraštutinumai, dėl kurių reikėtų gerokai pasistengti. Kam tai daryti, nematau prasmės.
Minėjote, kad jei nejauti troškulio, viskas gerai, bet nėra taip, kad kuo mažiau geri, tuo mažiau ir norisi?
Taip, gali būti. Kaip žmogus pripranta prie alkio, taip gali priprasti ir prie troškulio. Todėl, kad ir kokią formulę imsite, turite per dieną išgerti bent tris stiklines.
Kuo pavojinga dehidratacija suaugusiam žmogui?
Dėl vandens stokos gali sutrikti viso organizmo funkcionavimas: pradedant nervų ir baigiant kraujagyslių sistema. Tam, kad žmogus pajustų dehidratacijos simptomus, užtenka netekti 1–2 proc. vandens. Pirmieji dehidratacijos požymiai yra silpnumas, deziorientacija, regėjimo suprastėjimas, raumeninio audinio spazmai. Jei nepagersime vandens vieną dieną – visa tai jau ir galime pajusti.
Ar galima kitą dieną kompensuoti?
Nereikia tų kompensacijų, reikia rasti balansą. Jei jaučiate troškulį, sausumą burnoje, nuovargį, pastebite, kad patamsėjo šlapimas, išsausėjo oda – tai jau yra signalai, kad reikia atsigerti. Kodėl dažnai žmogus to nejaučia? Nes mes kas kokias tris valandas valgome, o su maistu gauname ir truputį skysčių.
Ar rekomenduojamas vandens kiekis priklauso nuo to, ką veiki, koks oras?
Žinoma, kad priklauso. Mūsų kūnas turi palaikyti pastovią temperatūrą. Jei karšta – jis turi aušintis. Kaip jis aušinasi? Išskirdamas vandenį. Kažkas galvoja, kad apsivyniojus plėvele aplink pilvą, degina riebalus, bet iš tiesų ten išsiskiria vanduo. Jei lauke yra karšta, taip, vandens reikia gerti daugiau. Jei matome, kad labiau prakaituojame – vandens reikia gerti daugiau. Kartais vanduo netgi padeda mesti svorį.
Kaip tai susiję?
Kuo daugiau geri – tuo sotesnis jautiesi, suaktyvėja cirkuliacija tarp audinių ir riebalinio audinio. Vanduo yra viena pagrindinių mūsų kūno molekulių, kuri atsakinga už ląstelių balansą, cheminių virsmų vyksmą mūsų ląstelių audiniuose. Tai yra labai svarbus aspektas, kuris dažnai pamirštamas.
Ar vanduo turi galiojimo laiką? Kokio vandens negerti?
Svarbiau yra laikymo sąlygos. Bet kol kas tikrai niekas nemirė nuo to, kad išgėrė vakarykščio vandens. Pirmiau išmokime gerti vandenį, o tada jau galvokime apie tinkamą jo laikymą. Tarkime, plastikas gali būti blogas pasirinkimas vandeniui. Be to, jis gali turėti kancerogeninių savybių, ypač kai pastovi ant saulės. Bet vėlgi – tokio vandens tu turi daug išgerti, kad būtų neigiamas poveikis. Jei išgersi paplūdimyje laikytą sušilusį buteliuką vandens, tau nieko nuo to nebus. O tų kraštutinių atvejų visada bus. Natūrali atranka kažkaip turi vykti – jei ne per gamtą, tai per žmonių kvailumą.