Į Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) ir Neringos savivaldybės raginimus rinktis ekologišką transporto priemonę – dviračius, kasmet atsiliepia vis daugiau gyventojų. Jei pernai per pirmąjį pusmetį „Smiltynės perkėla“ perkėlė 85 tūkst. dviratininkų, tai šiemet per pirmuosius šešis mėnesius jų skaičius išaugo net 22 proc. ir pasiekė 109 tūkst. O kur dar tie poilsiautojai, kurie dviračius atsiveža automobiliais...
Tik retas jų teįsivaizduoja, kokios sąlygos šiai transporto priemonei kitapus marių.
Trūksta informacijos
Bilietas persikelti keltu per marias dviratininkams kainuoja vieną eurą. Tiek pat, kiek ir pėstiesiems. Per marias persikėlus Senosios perkėlos keltais tenka šiek tiek paklaidžioti, kol surandama „Eurovelo“ trasos 10 maršruto atkarpa Smiltynė-Nida.
Nekantriausieji pasirenka taką palei Kuršių marias, tačiau pasiklysta ties jachtklubu. Apsukriausieji važiuoja automobiliams skirtu keliu, tačiau tuo pažeidžia eismo taisykles.
Tik kantriausieji suvokia, kad reikia važiuoti kartu su pajūrin traukiančia pėsčiųjų minia ir tik privažiavus kopagūbrį sukti į pietus.
Šiek tiek aiškiau persikėlus Naujosios perkėlos keltais. Nusileidus kelto trapui ir ėmus minti į Hageno kalvą užvaldo pačios geriausios emocijos – puikiai sutvarkytas ir platus greta automobiliams skirto kelio besidriekiantis dviračių takas su idealiai lygia danga. Jei toks takas būtų visoje Kuršių nerijoje...
Tačiau tokia palaima tęsiasi kiek ilgiau nei kilometrą. Įvažiavus į „Eurovelo“ trasos 10 maršruto atkarpą Smiltynė-Nida nuotaika bjūra sulig kiekvienu kilometru.
Nepatogu ir pavojinga
Pirmieji keli kilometrai iki Alksnynės, jei nekreiptum dėmesio į nelygų, ruplėtą ir medžių šaknų iškilnotą asfaltą, dar pusė bėdos.
Maždaug ties Alksnyne prasideda smagumai – smėliu užnešti ištisi ruožai, ištrupėję asfalto kraštai, kankorėžiais ir lapais nuklota tako danga. Dėl šių priežasčių take sunku prasilenkti, tenka net nulipti nuo sunkiai apkrauto dviračio ir jį vestis pėstute. Posūkiuose dėl smėlio važiuoti pavojinga ir slidu.
Pasiekus Juodkrantę tako būklė vėl patenkinama. Tačiau įvažiavus į Naglio rezervatą vėl prasideda smagumai. Negana to, kad kelias siauras ir korėtas, šiame ruože nėra poilsio aikštelių, nes aplink rezervatai.
Tačiau blogiausia tako būklė – tarp Juodkrantės ir Pervalkos. Šioje atkarpoje tenka džiaugtis, jei asfalto likę nors metras. Jis ištisai sutupėjęs, vietomis jo visai nėra.
Tai buvo viena pirmųjų asfaltuotų dviračių takų atkarpų, nutiesta prie 20 metų. „Tuomet tai buvo sensacija ir labai gerai. Tačiau dabar jau kitos sąlygos ir reikia geresnės tvarkos. Ten įvyksta daugybė avarijų, daugybė nelaimių“, - DELFI sakė KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser.
Užtat dviratininkai atsigauna nuo Preilos, iš kurios į Nidą veda itin platus ir puikiai sutvarkytas dviratininkų takas. Patys nidiškiai juokauja, kad taip pasistengta dėl Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, kuris gyvena Preiloje, o dirbti važiuoja į Nidą. Dėl pastarosios priežasties ir krašto kelias nuo Preilos iki Nidos taip pat idealiai sutvarkytas.
Kiek tiesos šiuose žodžiuose, sužinoti nepavyko, nes D. Jasaitis atostogauja ir telefonu neatsiliepia.
Takai miško žemėje
A. Feser pripažino, kad takų dangos būklė apgailėtina, tačiau KNNP jų remontuoti neturi teisės. „Iš tikrųjų, tai yra miško takai. Jie dokumentuose taip ir egzistuoja, kaip miško takeliai. Jei būtų galimybė juos asfaltuoti ir tvarkyti, tai tik tokio pločio, kokio jie yra dabar. Tačiau matome, kad reikėtų platesnių. Tuomet jau reikia kitų procedūrų – suformuoti sklypą, jį „išmiškinti“, išimti iš miško kadastro. Lyg ir turėtų juos tvarkyti miškininkai, tačiau jie neatsakingi už rekreaciją. Čia ir yra didžiausia problema, nes miško valdytojai turi vienus interesus, nacionalinis parkas – kitus, savivaldybės – trečius. Kadangi takas priklauso miškininkams, tai niekas ir negali investuoti į ne savo teritoriją“, - tik rankomis skėsčiojo A. Feser.
Ji sakė, kad neseniai buvo Aplinkos ministerijoje ir vėl klausė: „Tai ką darome?“ Šis takas yra „Eurovelo10“ trasos dalis, o tokios būklės... Parkas neturi nei lėšų, nei galimybių. Galime tik inicijuoti, nes patys matome, kad problema yra tikrai didelė“, - pripažino A. Fesr.
Miškininkams galvos neskauda
Kuršių nerijos miškai patikėjimo teise perduoti valdyti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija. Tvarką nerijos miškuose palaiko Kretingos miškų urėdija. Jos vadovas Sigitas Kupšys tiesiai šviesiai prisipažino, kad urėdija neketina miško takų remontuoti. „Taip, takai yra miško žemėje, bet mes nesame jų perėmę. Kadangi jie nėra mūsų turtas, tai mes jų tvarkyti nei numatome, nei galime“, - DELFI sakė S. Kupšys.
Kelininkų pozicija miglota
Biudžetinėje įstaigoje Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) taip pat atostogų metas. DELFI primena praėjusiais metais pažertus pažadus, kurie poilsiautojams suteikė vilties.
„Privažiuojamasis kelias prie Pervalkos nuo kelio išties yra prastos būklės. Todėl šio tako rekonstravimo darbai yra įtraukti į 2018 metais rekonstruojamų takų sąrašą... Planuojama iki 2020 metų atnaujinti visą tako nuo Smiltynės iki Nidos dangą“, - tokį atsakymą 2017 m. LAKD atsiuntė DELFI.
Šiemet apie datas išvis neužsimenama, o tik aptakiai informuojama, kad „Lietuvos automobilių Kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) užsakymu šiuo metu yra atliekama visos Lietuvos dviračių takų (trasų) studija, taip pat Kelių direkcija, pagal parengtą ir patvirtintą Pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūros įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodiką šiuo metu sudarinėja prioritetinį pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimo sąrašą, kuriame bus vertinama ir dviračių takų įrengimas Kuršių nerijoje. Sąrašą planuojama patvirtinti ir patalpinti interneto svetainėje www.lakd.lt iki šių metų pabaigos“, - teigiama Redos Kašelionytės, Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėjos atsiųstame atsakyme.