Į Lietuvą atvykusi turkė turi patarimų: pirmiausia susitvarkykite su taksistais

Į Lietuvą iš Turkijos atvykusi verslininkė ieško čia investavimo galimybių ir mato mūsų šalyje daug potencialo. Vis dėlto, kelias dienas praleidusi čia ji teigia pamačiusi ne tokių gražių dalykų, smarkiai kenkiančių šalies įvaizdžiui, ir ragina klaidas kuo greičiau taisyti.

Kelionių agentūrai „Akay travel services“ vadovaujanti ir Lietuvos respublikos garbės konsulės Turkijoje pareigas einanti Mine Okudur Gul sako, kad Lietuva išsiskiria savo nuostabia gamta.

„Turistams patinka jūsų gamta, žaluma ir ežerai. Kai draugai nuotraukose pamato Trakus, jie sako, kaip nuostabu, kaip žalia. Todėl jūs turite išsaugoti savo gamtą, ją vertinti“, – teigia pašnekovė.

Vis dėlto M. Okudur Gul sako, kad viešėdama Lietuvoje ji mato ir negatyvių dalykų. Tiesa, ji priduria, kad prieš 30 metų tas pats dėjosi ir Turkijoje.

„Dabar tas pačias klaidas, kurias darėme mes, matome čia, Lietuvoje. Galbūt, jei atvyks daugiau turistų, jūs susitvarkysite. Tos klaidos labai nedidelės. Pavyzdžiui, taksistai. Pamatę, kad esame užsieniečiai, važiuojame iš viešbučio, jie iš mūsų ima dvigubai arba trigubai daugiau. Kadangi tai vyksta, tai kenkia jūsų šalies įvaizdžiui. Mūsų šalyje vyko tas pats, tačiau miestų merai nustatė griežtas taisykles ir tai išsisprendė.

Klientų aptarnavimo srityje taip pat reiktų pasitempti. Žmonės viešbučiuose ir susitikimuose šypsojosi ir buvo labai malonūs. Bet parduotuvėje ponia mus aprėkė. Todėl jūs turėtumėte būti mandagesni turistams. Galite būti šiurkštūs ir kokie tik norite bendraudami tarpusavyje, bet privalote maloniai elgtis su turistais. Kitaip griaunate savo įvaizdį. Turite būti paslaugūs, teirautis, kaip galėtumėte padėti“, – tikina verslininkė.

Ji priduria, kad bendraudama su lietuviais verslo reikalais pastebėjo ir kitą bruožą: „Jūs labai atsipalaidavę, labiau atsipalaidavę negu turkai. Mes staigesni, pasakome, kad dabar darysime tai ir iškart to imamės. O jūs neskubate“.

Vis dėlto ji sako, kad norėtų užmegzti verslo ryšius su Lietuva, importuoti čia vaisius, daržoves bei tekstilės gaminius iš Turkijos, taip pat turi ir dar vieną idėją.

„Norėtume senelių namų modelį sėkmingai veikiantį Turkijoje pritaikyti ir čia. Arba lietuviai galėtų gyventi tokiuose namuose Antalijoje, kai pasens“, – šypteli moteris.

Turkijos sėkmės receptas

Nepaisant gana įtemptos situacijos šalyje ir pasikartojančių teroro išpuolių, Turkija išlieka populiariausia atostogų kryptis tarp lietuvių. M. Okudur Gul neabejoja, kad turistų srautai iš mūsų šalies ateityje tik augs, o terorizmo grėsmės yra perdėtos.

„Patys matote, kad nesenai teroristinis išpuolis buvo ir Londone, ir Paryžiuje, ir Briuselyje. Teroras būna visame pasaulyje, ne tik Turkijoje. Paprastai teroro išpuoliai vyksta rytinėje Turkijos dalyje, retkarčiais – Stambule, bet, dėkui Dievui, tai niekada neįvyko pagrindiniame kurorte – Antalijoje.

Lietuviai čia važiuoja ir jie čia atvažiuoja ne po vieną kartą, kai kurie žmonės atvyksta jau šeštą ar septintą kartą. Žinau, kad jų atvažiuoja vis daugiau, jiems čia patinka ir Turkija yra pagrindinė lietuvių turistų kryptis. Dėl to esame pagerbti ir labai džiaugiamės“, – teigia pašnekovė.

Anot M. Okudur Gul, Turkija išsiskiria savo kainos ir kokybės santykiu. Ji pasakoja, kad ten galima mėgautis kokybišku maistu, o iš kitų tarp turistų populiarių šalių išsiskiria savo švariais paplūdimiais ir prabangiais viešbučiais.

„Keliaujame labai daug, matome daug valstybių, daug viešbučių, daug pajūrių, bet patikėkite manimi – Turkija yra numeris vienas. Aš pati atostogauju Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, bet ten nematau tokio svetingumo ir tokios aukštos aptarnavimo kokybės“, – sako verslininkė.

Būtent orientaciją į klientų aptarnavimo kokybę pašnekovė pabrėžė kaip sėkmę Turkijos turizmo sektoriui atnešusį žingsnį.

„1985 metais mes pradėjome vystyti turizmo sektorių. Tada buvo nedaug atostogautojų, keletas viešbučių. O po 1996 metų mes jau radome savo kryptį, atsirado labai prabangių viešbučių, poilsio kompleksų. Mes rūpinamės savo klientais, tai yra svarbiausia. Be to, daug dėmesio kreipiame į jų nuomonę, pasiūlymus ir pastabas. Kodėl rusų turistai pas mus važiuoja? Mes jiems padedame, priimame labai svetingai, rūpinamės jų poreikiais.

Pavyzdžiui, visi klientų aptarnavimo srityje bando kalbėti rusiškai, eina į rusų kalbos kursus, nes norime rusus suprasti ir jiems padėti. Visi kalba angliškai ar dar kokia kita kalba, bet norime kalbėti ir rusų kalba, kad jiems galėtume būti naudingesni. Viešbučiuose į meniu įtraukiame rusiškus patiekalus, televizorius rodo rusiškus kanalus. Svarbiausia kreipti dėmesį į klientų poreikius, reikalavimus ir pastabas“, – sako M. Okudur Gul.

Jos teigimu, būtent aukšta kokybė lemia tai, kad turistai grįžę namo reklamuoja Turkiją kaip puikią vietą atostogoms, rekomenduoja čia vykti savo draugams bei artimiesiems ir patys mielai grįžta.

Gauni tai už ką sumoki

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė aiškina, kad Turkija tokia populiari tarp Lietuvos turistų tapo dėl kelių priežasčių.

„Pirmas dalykas, istoriškai susiklostė, kad į Turkiją lietuviai važiavo nuo senų laikų ir kai įpranti, tai ir važiuoji, tiesiog įprotis.

Antras dalykas, kainos ir kokybės santykis bei paslaugų gausa. Realiai tokios išvystytos ir stipriai remiamos turizmo industrijos kaip Turkijoje geografiniu spinduliu tikrai reikėtų paieškoti. Jie gauna dideles dotacijas iš valstybės ir gali šį sektorių vystyti, be to, jie yra įperkami“, – aiškina Ž. Gavelienė.

Vis dėlto pašnekovė pažymi, kad itin aukštos kokybės paslaugų už nedidelę sumą Turkijoje tikėtis nereikėtų. Tačiau šioje šalyje žmogus gauna tai, už ką sumoka.

„Pagrindinis dalykas – Turkijos tikrai negalima vadinti aukštos kokybės paslaugų šalimi. Be abejo, su ta nebrangia kaina dėl kokybės nelabai gali reikšti priekaištų. Aukštos kokybės paslaugos ten kainuoja brangiai. Lemiamas Turkijos populiarumo veiksnys – tai įperkama šalis ir su atitinkamomis paslaugomis“, – aiškina turizmo ekspertė.

Paklausta apie grėsmės Turkijoje, pašnekovė tikino, kad bent lietuvių pamėgti kurortai yra saugūs.

„Pagal Užsienio reikalų ministerijos (URM) rekomendacijas, Stambulas ir Ankara yra padidintos rizikos zonos, bet jei imsime pajūrį, kur atostogauja dalis lietuvių, ten padidintos rizikos nėra. Tai sakydama remiuosi URM rekomendacijomis“, – pažymi pašnekovė.