Tiek Palangos gelbėjimo stoties vadas Jonas Pirožnikas, tiek „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki Delfi papasakojo svarbiausius būtinus poilsiautojų saugumo reikalavimus ir prisiminė pavojingiausias bei kurioziškiausias paplūdimyje įvykusias situacijas.
Kaip jaustis saugiam?
„Poilsiautojams, turintiems sveikatos sutrikimų ar lėtinių ligų, nepatariame eiti į pliažą per patį piką – nuo 11 iki maždaug 15 valandos. Tada saulė būna pati kaitriausia ir pavojingiausia. Ypač per tokius karščius“, – pabrėžė abu po daugiau nei dešimtmetį gelbėjimo tarnyboje dirbantys pašnekovai.
Jie ragino poilsiautojus į paplūdimį atsinešti kuo daugiau geriamo vandens, pasirūpinti galvos apdangalais – kepurėmis, skrybėlėmis, skarelėmis, kremais nuo saulės ar atsinešti specialius skėčius.
„Visada pabrėžiu poilsiatojams, kad atsineštų vandens, o ne kokių saldžiųjų gėrimų ar alkoholio. Primenu, kad paplūdimyje vartoti alkoholį draudžiama, tad gelbėtojai, pamatę žmones ne kavinėje, o prie jūros vartojančius alkoholį ir, ne duok Dieve, gerokai apsvaigusius, gali paprašyti išeiti iš paplūdimio. Jei poilsiautojai nepaklūsta, tada yra kviečiama policija ir poilsiautojui gresia administracinė bauda. Taip pat primenu, kad paplūdimyje patruliuoja ir pareigūnai“, – akcentavo A. Siakki.
Einant maudytis, gelbėjimo tarnybos specialistai pataria stebėti ženklus.
„Jei pamatote užrašą: „Duobė“, ten nesimaudykite, o paeikite į šoną. Duobės ypač pavojingos yra vaikams arba tada, kai jūra banguota. Būna, kad žmogus maudosi, šokinėja per bangas ir jūros srovė jį po truputį neša į vieną ar kita pusę. Gali būti, kad per 20 minučių žmogus nuo savo pirminės maudynių vietos gali atsidurti ir 50 metrų į šoną. Po maudynių per bangas js eina į krantą ir staiga patenka į duobę, gurkšteli vandens ir puola į paniką, ima kapanotis, išnaudoja visas jėgas...
Patarimas: neišsigąskite, dažniausiai duobė būna 2-3 metrų skersmens, ją galite lengvai perplaukti“, – paaiškina J. Pirožnikas.
Jis teigė, kad svarbu saugotis ir saulės spindulių.
„Per vasarą būna daugybę saulės smūgių, odos ndegimų. Patikėkite kiek mes, gelbėtojai, to prisižiūrime. Mums tai – kasdienybė. Žmonės begulėdami nejučia užmiega, o pabudę, pamato, kad nudegė vieną šoną. O užmigti be galvos apdangalo – išvis pavojnga“, - savo ilgametės patirties pastebėjimus pasidalijo J. Pirožnikas.
„Girtam jūra – iki kelių“
Anot gelbėtojų, daugiausia darbo ir kuriozų iškyla tada, kai poilsiautojai yra pavartoję alkoholio.
„Ant saulės užtenka ir dviejų bokalų alaus ir žmogus apspanksta, sunkiai orientuojasi aplinkoje.
Tada, kaip aš sakau, tokiam poilsiautojui „jūra - iki kelių“. Mes, gelbėtojai, kai pamatome apgirtusį poilsiautoją, vieni kitiems sakome: „Tai mūsų klientas“. Kaip taisyklė, tokie dažniausiai ir skęsta. Neįvertina savo jėgų, plaukia toliausiai ir galiausiai tenka juos gelbėti. Kai pamatome, kad žmonės apspangę, juos gražiai įspėjame, kad nesimaudytų, jei neklauso, esame priversti kviesti policiją“, - sakė J. Pirožnikas.
Anot jo, būna ir tokių, kurie nuo didžiulio alkoholio kiekio net nepaeina, o keturiomis ropoja į jūrą.
„Kuriozinių situacijų – daug. Kai vėliau ištrauki skendusį ir nuo alkoholio apsvaigusį žmogų ir pasiteirauji: „Ko jis girtas lindo į vandenį“, tada jis atsako: „Po trijų valandų turėjau važiuoti į Vilnių, Kauno ar į kokį tolimą rajoną ir norėjau greičiau išsiblaivyti. Absurdas. Po tokių atvejų tokie greičiau atsiduria ne namuose, o reanimacijoje“, – teigė J. Pirožnikas.
Pasiteiravus, ar šiemet tokių atvejų, kai teko kviesti policiją, jau buvo, J. Pirožnikas atsakė: „Buvo ir tikrai ne vienas. Po karantino suvaržymų ir sėdėjimų namuose, poilsiautojai yra pasidarę labai aštrūs, pikti, irzlūs. Bandau draugiškai patarti, o jie taip grubiai atsako. Panašiai: „Ką tu jūrą nusipirkai, ko čia aiškini“ arba „Eisiu ir maudysious, pats už save atsakau, pats už save raštelį parašysiu“. Žmonėms dar trūksta geranoriškumo ir supratimo“, – teigė Palangos gelbėtojų vadas.
A. Siakki pastebi, kad jūroje dažniau skęsta ne tie, kurie nemoka plaukti, o tie, kurie gana gerai plaukia.
„Tiesiog atvykę iš kitų miestų ir miestelių, kur nėra jūros, ir jie pripratę maudytis ežere, tvenkinyje ar kitame lygiame vandens telkinyje, pagavus jūros srovei, ima panikuoti, išeikvoja jėgas ir pradeda skęsti. Jei pagauna jūros srovė, nereikia jai priešintis, o kurį laiką plaukti pasroviui ir tik paskui, kai srovė nebeneša, plaukti į šoną“, – aiškino A. Siakki.
Kuriozinės situacijos
Tarp labiausiai pažįstamų kuriozinių situacijų gelbėtojai pažymi tai, kai vyras savo žmonai ar antrai pusei pasako, jog eina maudytis ir galiausiai dingsta.
„Taip, vyras išeina maudytis, žmona jį mato jūroje ir tik nusisuka, pastarasis dingsta. Tada ant kojų sukelia visus giminaičius, draugus, gelbėtojus, vyksta intensyvios paieškos po visą paplūdimį, o galiausiai po valandos pamatome, kad tas vyriškis sau ramiai bare gurkšnoja alutį. Tokių atvejų – šimtai“, – šypteli J. Pirožnikas.
Pasak jo, su vaikais taip pat dažnai pasitaiko, jog mama sako: „Prieš sekundę mačiau savo vaiką, jis braidė po jūrą ir staiga dingo. Turbūt nuskendo“. Galiausiai tą vaiką randame po 2-3 kilometrų. Kad ir vakar Palangoje buvo tokia situacija, kai dingo ketverių metukų vaikas, o vilnietė mama ir mes puolėme ieškoti. Galiausiai tas vaikas nuo Centrinės gelbėjimo stoties atsidūrė prie Palangos tilto. Tai – didžiulis atstumas. Vaikščiojo vaikas sau ramiai pasišvilpaudamas. Tėvams patarimas: jei jūsų atžala dingo, tai kaip taisyklė, eina pakrante į vieną ar kitą pusę tolyn. Taip būna beveik visada“, – kalbėjo J. Pirožnikas.
Pasak pokalbininkų, pasitaiko ir tokių situacijų, kai gelbėtojai ir tėvai 3-4 valandas po paplūdimį ieško vaiko, o šis sau ramiai per tą laiką pareina namo ir čia laukia savo tėvų.
„Jau visi mąsto, kad gal tikrai nuskendo, tėvai praneša, kad vaikas namuose“, – šypteli J. Pirožnikas.
Jis supranta, kad šį savaitgalį Palangos paplūdimiuose išties bus daug darbo ir poilsiautojus, matančius, kad kas nors skęsta, gavo saulės smūgį ir įvyko ar galimai gali įvykti kokia nelaimė, jis ragino skambinti trumpuoju gelbėtojų telefono numeriu: 1509.
„Galbūt jūsų pastabumas ir laiku atliktas skambutis padės kažkam išgelbėti gyvybę“, – akcentavo J. Pirožnikas.