Prieš dešimtmetį 30 arų sklypą apsodinusi levandomis ūkio šeimininkė Loreta Zajankauskienė pati nesitikėjo, kad jos sumanyta ir kasmet rengiama šventė išaugs į tokį festivalį, kuriame apsilankyti žmonės skuba iš visų šalies pakraščių. Juolab šiais metais, kai pabrangęs kuras daugelį lietuvių verčia atidžiai planuoti kiekvieną tolimesnę išvyką ir trumpinti kelionių maršrutus.
Festivalio organizatoriai spėjo įsitikinti, kad svarbiausia jų svečiams – pasidaryti gražių nuotraukų levandų lauke. Todėl tarp gėlių pastatė senovinę metalinę lovą, dviratį, keletą metalo konstrukcijų arkų ir muzikuojančių klounų figūrėlių.
Lazdijų rajono žirgininkai siūlė festivalio svečiams pasivažinėti po kalvotas Kurdimakščių apylinkes vežimais, už 2 eurų auką buvo galima paragauti žvėrienos sriubos, o nedidelėje scenoje vienas kitą keitė muzikos kolektyvai: Roberto Vilkausko vadovaujamas neįgaliųjų ansamblis „Atjauta“, dainininkė Kristina Cibulskė, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos kanklininkės Austėja, Gabija ir Darija. Apyrankių iš levandų žiedų pynimo dirbtuves vedė floristė Inga, o mugėje buvo galima įsigyti visko, ką įmanoma pagaminti iš levandų.
„Pasikabinkite šitą džiovintų levandų žiedų maišelį automobilyje ir jis kvepės ilgiau už bet kokius sintetinius kvepalus. Arba įmeskite į spintoje pakabinto žieminio palto kišenę“, – aiškino smalsuoliams iš vieno Suvalkijos levandų ūkio atvykusi šių gėlių auginimo entuziastė.
Ilgiau Kurdimakščiuose užsibuvę festivalio svečiai turėjo progą patys priskinti levandų žiedų ir stebėti, kaip variniame distiliavimo aparate, vadinamame alembiku, iš jų pagamintas hidrolatas – natūralus ekstraktas su ištirpusiais vandenyje eteriniais aliejais.
„Mudu su žmona atvažiavome čia pirmą kartą, anksčiau apie Levandų festivalį teko tik skaityti ir matyti nuotraukas. Tikrai nesigailime tokį kelią sukorę, šeštadienio popietę vargu ar rastumėm kokią įdomesnę pramogą. Juolab, ir vieta įspūdinga, po senais ąžuolais“, – sakė festivalio svečių minioje sutiktas druskininkietis dr. Juozas Šarkus.