Išgirdęs apie lietuvių draudimus dėl pajūrio kavinių latvis išsižiojo: emigruočiau

8 lauko kavines Rygos ir Jūrmalos pajūryje valdantis verslininkas Ruslanas Čiževskis išgirdęs apie mūsų valdžios sprendimą uždrausti tokiose vietose pardavinėti alų išsižiojo iš nuostabos ir nepaliaudamas kartojo: „Tai labai kvaila“.

Su R. Čiževskiu pokalbiui prisėdame jam priklausančioje kavinėje „Summertime“ Jūrmalos paplūdimyje 6 valandą vakaro. Jis paprašo padavėjos atnešti šašlykų ir pamini, kad šiandien valgo pirmą kartą, be to, labai skuba, nes turi krūvą reikalų.

„Sekmadienį vienos iš mano lauko kavinių atidarymas, todėl dar reikia daug visko sutvarkyti. Pavalgęs iškart lėksiu į Rygą, nes mūsų valdžia šiemet pareiškė, kad tik aš vienas galiu pas juos ateiti ir sutvarkyti dokumentus, mano patikėtinis to padaryti nebegali. Kiti negali manęs atstovauti. Kodėl turiu gaišti savo prakeiktą laiką, kurio ir taip trūksta?“ – vietine valdžia piktinosi verslininkas.

Pašnekovas pabrėžė, kad biurokratija kasmet smaugia vis smarkiau, kai prieš 10 metų atidarė lauko kavinę, jam reikėdavo sutvarkyti du dokumentus: „Šiandien man reikia užpildyti 100 dokumentų. Taigi prieš 10 metų susitvarkydavau biurokratinius dalykus už 1 tūkst. Eur, šiemet man tam reikia 10 tūkst. Eur. Valdžia kasmet sugalvoja ką nors naujo.“

Investicija atsiperka per vasarą

Jaunajam verslininkui vos 28-eri, tiesa, restoranai – jo šeimos verslas, tėvai valdo bistro Rygos centre, o prieš dešimtmetį visa šeima intensyviai užsiėmė staigia pajūrio kavinių plėtra.

„Kai atidarėme pirmąjį pajūrio restoraną, man buvo 14 metų, stovėjau už kasos, kepiau šašlykus, barbekiu. Dabar valdau ir prižiūriu visus 8 pajūrio taškus. Verslo reikalais užsiėmiau nuo 18-os, tada pradėjome plėsti lauko kavinių tinklą“, – pasakoja R. Čiževskis.

Pašnekovas giriasi, kad šiandien jam priklausantis tinklas – populiariausia vieta Jūrmalos pajūryje, o tai lėmė kainos ir kokybės santykis: „Pigiai parduodu gerą alų. Be to, visi žino, kad ir maisto kokybė čia gera, o kainos nedidelės.“

Jo restoraną pajūryje žmonės gali išsinuomoti ir vestuvėms, gimtadieniams ar kitoms šventėms. Tam pastatomos papildomos palapinės, atvežami stalai ir kėdės. Verslininkas sako, kad jau šį sezoną pas jį vyko dvejos vestuvės, o vasaros planuose yra dar dešimt.

R. Čiževskis atskleidžia, kad atidaryti vieną naują kavinę pajūryje kainuoja maždaug 50 tūkst. Eur, o jei taškas jau veikė praėjusią vasarą, iš naujo jį įrengti ir išlaikyti per sezoną kainuoja 25 tūkst. Eur.

„Pusės geros vasaros užtenka, kad atsipirktų investicija ir vieta pradėtų nešti pelną. Jei vietą statau pirmą kartą nuo nulio, tada ji atsiperka per tris vasaros mėnesius ir po to tampa pelninga“, – atskleidžia verslininkas.

Anot jo, paskutinį kartą gera vasara buvo prieš trejus metus, praėjusios dvi per šaltos ir lietingos. Kol kalbamės, pajūryje gana karšta, bet kartais kelioms minutėms viską nuplauna gaivus lietus. Jo kavinė tuomet tampa sausakimša.

„Kai oras geras, saulė šviečia, tada verslas sekasi labai gerai. Šiandien žmonių išvis nėra. Kai būna geras oras, jau lauke stovi išsirikiavusi dešimties metrų eilė“, – tikina R. Čiževskis.

Atkreipiu dėmesį, kad diena visai šilta, o žmonių tiek kavinėje, tiek paplūdimyje – nemažai.

„Šiandien čia tuščia, – dar kartą pakartoja verslininkas, – man tai blogas oras. Žmonės pasižiūri į savo telefonus, pamato prognozę, kad galimas lietus, todėl jie nevažiuoja į Jūrmalą. Tačiau geru oru čia būna tūkstantinės minios. Dabar čia išvis nėra žmonių, išvis nėra.“

Uždraudus alų – emigruotų

R. Čiževskiui buvo naujiena mūsų valdžios kova prieš alkoholį lauko kavinėse, tačiau papasakojus, kokius draudimus planuojama įvesti, pašnekovas išsižiojo.

„Manau, kad jei jie uždraus alkoholį lauko kavinėse, visi žmonės, turintys tokius verslus, žlugs. Greičiausiai tektų emigruoti. Bet tai labai kvaila. Manau, kad tikrai niekas dėl tokių draudimų nepagerės. Jei man pasakytų, kad čia nebegaliu pardavinėti alkoholio, 99 proc. užsidaryčiau. Gal liktų vienas taškas populiariausioje vietoje, bet tik tiek.

Gal jūsų valdžia nesupranta, kad jei aš žlugčiau, daugybė žmonių praras darbą. Tūkstančiai žmonių visoje Latvijoje. Vien pas mane dirba 60 žmonių, o tokių vietų Latvijoje daugybė. Tai labai kvaila. Daug žmonių praras darbus. Žmonės atvežantys alų, gaminantys alų praras darbą, juk čia veikia visa didelė grandinė, joje dirba daugybė žmonių“, – stebėjosi verslininkas.

DELFI primena, kad pagal naujas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Lietuvoje stacionarios kavinės, turinčios licenciją verstis alkoholio prekyba, galės aptarnauti lankytojus lauko sąlygomis ne didesniu nei 40 metrų atstumu nuo stacionarios kavinės. Ši nuostata įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d.

Paviljonuose, nestacionariose kavinėse, išdygstančiose tik sezono metu, alkoholio prekyba bus negalima, išnyks sezoninės licencijos. Ši nuostata įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.

Prekyba alkoholiniais gėrimais paplūdimiuose bus draudžiama. Ši nuostata įsigalios 2020 m. sausio 1 d.

Pasiteiravus, ar sunku susirasti darbuotojų, R. Čiževskis sako, kad tikrai ne, tačiau iššūkis yra juos apmokyti.

„Sunku sužvejoti gerus darbuotojus. Noriu, kad žmonės dirbtų taip, kaip aš noriu. Apie 40 – 50 proc. grįžta kiekvienais metais, jiems patinka šis darbas, jie žino, kiek jiems moku. Tačiau pusė darbuotojų nauji, man reikia juos apmokyti ir tai nėra paprasta. O juos išmokai dirbti ir rudenį jie išvyksta“, – sako verslininkas.

Pasiteiravus, kiek gauna pas jį dirbantys žmonės, verslininkas atskleidė, kad viskas priklauso nuo oro. Jei žmonių daug ir apyvarta didelė, darbuotojams už dieną moka 70 Eur, o jei būna tuščia, šie gauna mažiausiai 25 Eur.