Yra bėda ar ne
Pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, savivaldybė prie vandens telkinių, kuriems galioja minėtoji Higienos norma, įrengdama paplūdimius kiekvienais metais privalo apie tai informuoti visuomenę.
Pavyzdinėse vidaus reikalų ministro patvirtintose „Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse“, kurias patvirtino ir Klaipėdos miesto savivaldybė, taip pat akcentuojama, kad „Savivaldybės teritorijoje esantys, naujai įrengti arba rekonstruoti paplūdimiai turi būti įteisinti savivaldybės tarybos sprendimu, o jų sąrašas – prieinamas visuomenei.“
Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą, kad pajūryje miestas administruoja beveik 8 km ilgio penkis paplūdimius – du Smiltynėje, du Melnragėje ir Giruliuose. Tačiau dokumentas apie paplūdimių ribas Teisės aktų registre nebuvo paskelbtas. Nors pačiame direktoriaus įsakyme ir nurodyta tą padaryti. Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai jokios bėdos tame neįžvelgė, tačiau kai kurie klaipėdiečiai įsitikinę, kad tai gali sukelti teisinę sumaištį.
Nelegalūs pliažai
Geriausiai su šia situacija yra susipažinęs klaipėdietis Germanas Čepas. Buvusio sportininko manymu, jei procedūros neatlikto iki galo, tai ir Klaipėdos paplūdimiai šiemet yra nelegalūs. „Jeigu Klaipėdos miesto teisės aktas nepaskelbtas viešai, tai kaip visuomenė turi žinoti, kur šiemet paplūdimių ribos? Gal jos pakito? Juk niekas nepradeda statybų be statybų leidimų, o komercinės veiklos – be tos savivaldybės leidimo. Sekant tokia logika, tai ir skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos veikla nelegali“, – spėliojo klaipėdietis.
Buvęs sportininkas kasmet pajūryje organizuoja stovyklas vaikams, kuriose juos moko ne tik plaukti, bet ir naudotis irklentėmis bei čiuožti per bangas stovint ant banglentės. Tačiau ši jo veikla užkliūva tiek paplūdimiuose budintiems gelbėtojams, kurie veja vaikus iš vandens, netgi Vaiko teisių tarnybai.
„Mano vadovaujamos stovyklos pavadinimas „Pagauk bangą“. Jos esmė – išmokyti vaikus plaukti banglente. Tam reikia specifinių oro sąlygų – jūros ir bangų. Kuo bangos aukštesnės, tuo geriau. Aišku, saugiausia būtų kokiam nors tvenkiny, tačiau ten nebus bangų. Tačiau esant audringai jūrai gelbėtojai iškelia raudoną vėliavą ir veja mane bei vaikus iš vandens. Nors visi vaikai dėvi hidrokostiumus, užsisegę gelbėjimosi liemenes. Dešimt vaikų prižiūriu aš ir dar keturi penki instruktoriai. Vaikams grėsmės nuskęsti tikrai nėra“, – pasakojo G. Čepas.
Taisyklės – visiems
Savo ruožtu pliažus administruojančios biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ gelbėtojų vadovas Alksandras Siakki teigia, kad jo atstovaujama tarnyba dirba pagal kasmet gaunamą administracijos direktoriaus įsakymą. „Mums jį atsiunčia ir mes šiuo dokumentu vadovaujamės. Skelbtas jis, ar ne, nesigiliname“, – sakė A. Siakki.
Komentuodamas G. Čepo išsakytus teiginius, esą gelbėtojai veja stovyklos dalyvius iš vandens, A. Siakki sakė, kad jie vadovaujasi taisyklėmis ir privalo patys laikytis bei užtikrinti, kad ir poilsiautojai jų laikytųsi. „Jei kabo raudona vėliava, kuri draudžia maudytis, tai šis draudimas galioja visiems, kurie yra paplūdimyje. Jeigu G. Čepas nori mokyti vaikus laikytis ant banglentės, tegu eina už paplūdimio ribų – prie šiaurinio molo Melnragėje arba už Juodosios tvirtovės Giruliuose.
Ten gelbėtojai nebudi ir taisyklės negalioja. Iki molo yra apie kilometrą, jo sportininkai tikrai galėtų iki ten nubėgti. Dabar daugelis poilsiautojų per audrą mums priekaištauja, esą juos vejame iš vandens, o tie vaikai kažkodėl maudosi. Taisyklės vienodos visiems, bet jis (G. Čepas) vienintelis principus rodo“, – kalbėjo A. Siakkis.
Gelbėtojų vadovas teigė, kad svarbiausia – vaikų saugumas. Jeigu jiems kas nors nutiktų, kalčiausi liktų gelbėtojai.
Pykstasi su gelbėtojais
Pats G. Čepas patvirtino, kad jam treniruojant vaikus ne kartą kilo konfliktai su paplūdimius administruojančios gelbėtojais. Šie tikrai audringu oru veja iš vandens veja ne tik poilsiautojus, bet ir stovyklos dalyvius. Jeigu mažuosius banglentininkus užstoja G. Čepas, jam kviečiama policija ir rašomi administracinio nusižengimo protokolai.
„Bet jei šiemet Klaipėda nesugebėjo įteisinti paplūdimių ribų, tai ir gelbėtojų veiksmai nėra teisėti“, – apie teisinį vakuumą kalbėjo G. Čepas.
Bausti atsisakė
Tai, kad ne visada teisūs ir gelbėtojai, liudija praėjusią vasarą nutikęs įvykis. Gelbėtojai iškvietė policijos pareigūnus. Esą G. Čepas „maudėsi Baltijos jūroje, kai tai daryti yra draudžiama, t. y. kai to neleidžia prie gelbėjimo postų pakabinta informacija, raudona vėliava.“
Šį atvejį pakomentavęs G. Čepas prisiminė, kad tą vakarą jis nesimaudė, o tik braidė. Be to, jūros paviršius buvo lygus lyg stalas, tačiau raudona vėliava tebeplevėsavo.
Policijai pasiaiškinus visas aplinkybes paaiškėjo, kad gelbėtojai perlenkė lazdą ir administracinė teisena buvo nutraukta. Išties, BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ gelbėtojų budėjimo žurnale buvo įrašyta, kad 15.50 val. „Vėliava pakeista į raudoną“, o 17.00 val. – „Prasigiedrijo. Ramu“. Tačiau raudona vėliava tebeplevėsavo.
Policija įvertino išdėstytas įvykio aplinkybes, BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ gelbėtojų budėjimo žurnalo įrašus ir pastebėjo aplinkybių nesutapimą, todėl administracinę bylą nutraukė.
A. Siakkis prisiminė aprašytą atvejį ir paaiškino, kad net nurimus jūrai joje vyrauja stiprios atgalinės srovės, kurios gali turėti įtakos besimaudantiesiems.
Kurčia pasiūlymams
Stovyklos vadovas G. Čepas sakė, kad ne kartą kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, kad šioji atsižvelgtų į jo prašymą ir administracijos direktoriaus įsakymu atskirtų nedidelę paplūdimio atkarpą specialiais ženklais nuo bendro paplūdimio ruožo. Tuomet čia negaliotų draudimas maudytis plevėsuojant raudonai vėliavai ir panašių incidentų nebekiltų. Pasibaigus stovyklos dalyvių užsiėmimams ženklai būtų pašalinami.
Juolab, kad pati Klaipėdos miesto savivaldybė savo teisės aktuose deklaruoja, jog ji privalo atsižvelgti į visuomenės atstovų pasiūlymus ir prašymus.
„Dar gegužės mėnesį siunčiau savo prašymą, tačiau į jį gavau tik formalų savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Žuko atsakymą, kuriame informuojama „Papildomai pranešame, kad šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybėje rengiama Smiltynės, Melnragės ir Girulių paplūdimių ir poilsio zonų sutvarkymo ir pritaikymo rekreacijai Koncepcija, kuri apspręs ne tik rekreacinę infrastruktūrą, srautų reguliavimą, bet ir paplūdimių suskirstymą pagal funkcines zonas ir paplūdimių ribas. Rengiant ją, bus atsižvelgta į visų lyčių poreikius ir apsvarstyti, priimti bei paviešinti lytims bei visuomenei priimtini sprendiniai.“
G. Čepas su savo prašymais ir siunčiamais raštais įgriso visoms institucijoms. Jis pats teigia, kad neberašytų nė vieno laiško, jei būtų atsižvelgta į jo pasiūlymą. „Tačiau niekas ne tik neatsižvelgia į mano prašymus, bet ir raštus nereaguoja. Nesulaukiau jokio atsakymo, kodėl negalima atsižvelgti į mano pasiūlymą“, - guodėsi klaipėdietis.
Prieštaraujantys dokumentai
Klaipėdos miesto savivaldybei problema aprašyta ir išsiųsti keli klausimai: „Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybė nėra deramai įteisinusi paplūdimių ir maudyklų. Pagal teisės aktus, turi būti išleistas ribas tvirtinantis dokumentas ir registruotas teisės aktų registre. Teisės aktų registre paskutinis Klaipėdos miesto savivaldybės dokumentas dėl paplūdimių ir maudyklų įteisinimo tėra 2023 m. mero potvarkis, kuris jau nebegalioja. Administracijos direktoriaus 2024 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. AD1-419 Teisės aktų registre nėra. Tad formaliai šiemet paplūdimiai neįteisinti ir įvairių tarnybų veikla joje vyksta nelegaliai. Kokių veiksmų ketina imtis Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kad įteisintų paplūdimius?“
Tačiau sulaukta tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Gintarės Butkienės laiško:
„Vadovaujantis Girulių detaliojo plano schema, patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-177 „Dėl Girulių detaliojo plano patvirtinimo“, Melnragės – Girulių paplūdimių funkcinės zonos, paplūdimių ribos kasmet yra sužymimos pagal šį detalųjį planą, kuris prieš patvirtinant, buvo suderintas su viešojo administravimo subjektais, visuomene. Per eilę metų detalusis planas nebuvo koreguotas ir tuo pačiu paplūdimių zonos bei ribos nesikeitė. 2024 metais gegužės 16 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-419 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės paplūdimių įteisinimo ir Klaipėdos miesto savivaldybės maudyklų vandens kokybės stebėsenos kalendorinio grafiko patvirtinimo“ yra įteisinti paplūdimiai su tomis pačiomis teritorijomis.“
Liudija priešingai
Tačiau kitame Klaipėdos miesto savivaldybės dokumente „Paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo, naudojimo ir elgesio juose taisyklių“ (2018 m. balandžio 26 d. Nr. T2-92) punkte Nr. 9 parašyta, kad paplūdimių ribas reikia įteisinti prieš kiekvieną sezoną: „Prieš kiekvieną maudymosi sezoną Savivaldybės teritorijoje esantys arba rekonstruoti paplūdimiai įteisinami Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu“.
Susitvarkė
Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daiva Kerekeš pastebėjo, kad jeigu savivaldybės administracijos direktorius įpareigojo paskelbti jo įsakymą Teisės aktų registre, tą ir reikia atlikti. „Jeigu tai nebuvo padaryta, jau yra negerai“, -– sakė D. Kerekeš.
Tik bendraujant su Vyriausybės atstove buvo pastebėta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija paskelbė šiame straipsnyje minėtą dokumentą Tiesės aktų registre, nors tą turėjo padaryti jo pasirašymo dieną – 2024 m. gegužės 16 d.
