Įkaitino miestą
Rekonstruojamoje Laisvės aikštėje šią savaitę rangovams pradėjus šalinti medžius, kilo ažiotažas, kokio nei želdinių būklę vertinusi docentė dendrologė, nei projekto autoriai veikiausiai nė neprognozavo.
Ant kojų sukelti aplinkosaugininkai, ornitologai, o šiandien Savivaldybės tarybos opozicijos politikai organizuoja piketą. Kirstinus medžius atrinkusi Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto docentė dr. Lina Straigytė šiandien atvažiuoja į Panevėžį dar kartą paaiškinti situacijos.
Nors orai atvėso, Aukštaitijos sostinėje karšta kaip niekad. Panevėžiečius įkaitino Laisvės aikštės naujas vaizdas. Prasisukus medkirčiams, antradienį joje virto 25 medžiai: 15 eglių ir dešimt liepų.
Rengiant Laisvės a. atnaujinimo projektą, augmenijos analizę atlikusi Aleksandro Stulginskio universiteto dendrologė doc. dr. L. Straigytė teigia, kad medžius būtinai reikėjo iškirsti dėl jų būklės. Liepos buvo pažeistos ligų, o visoms eglėms grėsė vieną dieną išvirsti iš šaknų, kas su viena tokia jau buvo nutikę prieš keletą metų.
„Yra taisyklės, kurių laikantis atliekama medžių inventorizacija ir nustatoma jų būklė. Jei medis jų neatitinka, reikia šalinti, nes toks kelia pavojų. Prastos būklės medžiai nebūtinai turi būti sausuoliai. Medžius gali būti apėmę vidiniai puviniai, kurie plika akimi nematomi“, – teigė doc. dr. L. Straigytė.
Anot jos, visi 25 iškirsti medžiai neatitiko inventorizacijos taisyklių reikalavimų. Be to, pasak dendrologės, Laisvės aikštėje medžiai buvo susodinti chaotiškai, neįvertinus atstumų, dėl ko suvešėję želdiniai vieni kitus gožė.
„Net miške, kur medžiai sodinami medienai, daromi retinimai, kad jie galėtų gerai augti, o čia juk centrinė miesto aikštė“, – pabrėžė docentė.
Jos teigimu, Laisvės a. tankiai susodinti medžiai darėsi ne tik pavojingi, bet ir trukdė išsiskleisti vieni kitų lajoms. Neretinant ateityje neišvengiamai būtų pradėjęs džiūti ir aikštės pasididžiavimas – masyvus ąžuolas, mat jo lają gožė aplinkui augusios liepos.
Pasak dendrologės, viešosios erdvės reikalauja nuolatinio želdinių atnaujinimo – jose turi augi ir seni, ir vidutinio amžiaus, ir jauni medžiai.
„Kaip gali augti jaunas medelis, jei bus pakištas po senųjų lajomis? Jam reikia erdvės, saulės. Netikiu, kad Panevėžiui būtų nereikalingas toks medžių jaunimas. Dabar, kai gaunamas finansavimas aikštės rekonstrukcijai, nesuprantu, kodėl Panevėžiui nesusitvarkyti šios vietos galvojant apie ateitį?“ – kalbėjo doc. dr. L. Straigytė.
Pasak dendrologės, vertingiausi Laisvės aikštėje yra ąžuolai. Jie bus išsaugoti, rekonstrukcijos darbus vykdantys rangovai įpareigoti kuo mažiau pakenkti augimo sąlygoms, šaknų sistemai.
Vertindama prisiima atsakomybę
Kodėl reikia dalį Laisvės aikštės želdinių šalinti, doc. dr. L. Straigytė visuomenei bandė paaiškinti dar pernai vasarą.
Tuomet į miesto Savivaldybėje vykusį aikštės rekonstrukcijos viešinimą susirinkę panevėžiečiai, daugiausia vietos politikai, išvydę želdinių atnaujinimo schemą, dendrologę užvertė priekaištais. Tuomet visi, kam kilo abejonių dėl numatytų kirsti medžių, turėjo galimybę ne tik tiesiogiai iškvosti docentę dėl tokio vertinimo, bet ir su ja apeiti kiekvieną pasmerktą medį aikštėje. Visgi po šio susitikimo pretenzijos dėl želdinių ateities nutilo.
Doc. dr. L. Straigytė teigia suprantanti jautriai į medžių kirtimą sureagavusius žmones.
„Aš ir pati vertindama medžius labai jautriai į juos žiūriu. Jei yra nors menkiausia galimybė išsaugoti, neleidžiu kirsti. Bet aš privalau laikytis taisyklių, negaliu atrinkti pagal tai, patinka man ar ne. Jei vėliau nutiktų kokia nelaimė, atsakomybė tektų vertintojui. Aš negaliu taip rizikuoti. Tie, kurie dabar piktinasi, turbūt nesimokė apie medžius, o išmanantieji tą sritį tikrai supras, kuris medis serga“, – sako docentė.
Nepritartų masiniams kirtimams
Visgi, anot jos, kai kuriais atvejais visuomenės pasipiktinimas pateisinamas. Ji pati prieštarauja masiniams kirtimams, kai neatsižvelgiama į želdinių būklę.
„O tokių atvejų Lietuvoje, deja, yra. Žinoma, projektuotojams lengviau, kai atsisakoma visų želdinių, bet visoje Europoje šiuo metu ryški tendencija viešosiose erdvėse palikti kelių kartų medžius. Ekologiniu požiūriu miestui taip daug geriau – kai seni medžiai ateityje susirgs, virs sausuoliais ir turės būti iškirsti, erdvė neliks tuščia – bus suvešėję kiti“, – sako doc. dr. L. Straigytė.
Laisvės a. rekonstrukcijos projekte numatyta mainais už iškirstuosius pasodinti maždaug triskart daugiau medžių ir krūmų. Aikštėje atsiras puošmedis, turkinis lazdynas, kanadinė cūga, magnolija, pupmedis, vyšnios, uoginė obelis, hamamelis, šermukšnis, ginkmedis, daugiamečių gėlių ir žolinių augalų (valdšteinijos, pachisandros, gebenės, epimedžiai ir kt.), pievų ir miškų, reprezentaciniai gėlynai.
Skausminga emociškai
Triukšmą sukėlęs Laisvės aikštės želdinių praretinimas galėjo praeiti kur kas ramiau, jei būtų vykdytas kitu laiku – neabejoja neseniai į vicemero kėdę sėdęs aplinkosaugininkas Valdemaras Jakštas.
„Dabar yra pats netinkamiausias moraliniu požiūriu laikas, kai medžiai patys žaliausi ir gražiausi. Kai pats mačiau juos supjaustytus, atrodė tikrai baisiai. Nors teisės aktai nereglamentuoja, kada mieste medžius pjauti, geriausia tą būtų buvę padaryti pavasarį, kai dar nesužaliavę, arba rudenį, kai numetę lapus. Bet ir šiuo metu pjaunant jokio įstatymo pažeidimo nepadaryta“, – pripažino V. Jakštas.
Visgi paankstinti ar pavėlinti kirtimą, anot vicemero, neleido svarios aplinkybės. Sutartį dėl aikštės rekonstrukcijos su viešųjų pirkimų konkurso laimėtoju – Panevėžio statybos trestu – Savivaldybė pasirašė tik kovo pabaigoje, o laukti, kol želdiniai numes lapus, pasak V. Jakšto, neleidžia projekto terminai.
Nurodė iškelti inkilą
Visgi ornitologai teigia esantys pasibaisėję tuo, ką pamatė jiems panevėžiečių atsiųstose nuotraukose. Juose matyti prie iškirstų medžių stypsantys paukščiai ir jų jaunikliai. Pasipiktinusios bendruomenės elektroniniai laiškai užplūdo ir Savivaldybės vadovus.
Draugijos vadovas patvirtino, jog teisės aktuose iš tiesų nėra apibrėžta, kada miestuose leidžiama kirsti medžius. O tai reiškia, kad įstatymas tą leidžia daryti ištisus metus. Tik ūkiniuose miškuose kirtimai turi būti stabdomi nuo balandžio 1 dienos iki birželio 15 dienos.
„Tokiu metu kirsdama medžius Savivaldybė įstatymo nepažeidžia, bet gamtos požiūriu tai neetiška. Iškirstuose medžiuose perėjusių paukščių jaunikliai pasmerkti žūti“, – teigė L. Raudonikis.
Panevėžio vicemeras V. Jakštas tvirtina, jog išduodama leidimą kirsti, Savivaldybė rangovui nurodžiusi iškelti viename iš medžių buvusį inkilą. Visgi vienoje praeivių darytoje nuotraukoje užfiksuotas inkilas, gulintis ant žemės.
„Aplinkosaugininkai aiškinsis, ar jame buvo apsigyvenę paukščiai, ar nufotografuoti paukščiai buvo dar neskraidantys, ar rangovas, vykdęs kirtimus, įvertino visas aplinkybes“, – teigė vicemeras.
Laisvės aikštei su prieigomis kompleksiškai tvarkyti Panevėžio miesto savivaldybė gavo per 2,3 mln. Eur ES ir valstybės lėšų. Projektas įtrauks ir Vasario 16-osios, Elektros, Klaipėdos, Vilniaus, Respublikos g. atkarpas, P. Plechavičiaus skverą. Bendra projekto vertė, įskaičiavus ir Savivaldybės indėlį, siekia 6 mln. Eur.
„Dabar svarbiausioje Panevėžio aikštėje yra nenaudojamų patalpų. Tai gal padarykime ją kitokią, kad gyvenimas vyktų centre? Kai aikštė taps prestižine, logiška, kad joje padidės žmonių srautai, gal ims kurtis ir žinomų prekinių vardų filialai“, – pabrėžė V. Jakštas.