Oro tarša nematuojama
Šiuo metu Lietuvoje oro kokybę stebi ir vertina keturiolika automatizuotų stočių. Pagrindinės jų įrengtos didžiuosiuose miestuose ir pramonės centruose. Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos regionuose bei Preilos mieste esančios foninio oro monitoringo stotys matuoja iš kitų valstybių atnešamą oro taršą.
Palangoje nėra nė vienos tokios oro kokybę matuojančios stoties.
Palangos miesto savivaldybės gydytojos Mildos Gedvilienės teigimu, artimiausios stotelės, kuriose tikrinamas ir matuojamas oro užterštumas, yra tik Klaipėdoje. „Tokie tyrimai atliekami didžiuosiuose miestuose. Palanga gana mažas miestas, kuris priskiriamas prie neužterštų vietovių, todėl šie tyrimai ir neatliekami“, – teigė M. Gedvilienė.
Remiantis Aplinkos oro apsaugos įstatymo nuostatomis, Lietuvoje kiekviena savivaldybė privalo parengti ir patvirtinti aplinkos oro kokybės valdymo programas ir jų įgyvendinimo planus. Taip pat kiekviena savivaldybė turi užtikrinti priemones, kad ribinė užterštumo vertė nebūtų viršyta.
Pasak Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vedėjos Ramunės Lukaševičienės, oras netikrinamas, nes tam tiesiog nėra poreikio. „Nėra oro kokybės programos, pagal kurią nuolat būtų vykdomi tyrimai. Tuos tyrimus atlikti privalo atskiri ūkio subjektai – tai didžiosios įmonės ar katilinės, tačiau jos tikrina tik savo aplinkoje esantį orą“, – teigė vedėja.
„Kurortinis miestas yra pakankamai „žalias“ ir švarus. Didžiausi teršėjai yra automobiliai ir individualių namų katilinės, kūrenamos kietuoju kuru. Aišku, kaip ir visur, žiemą gali susidaryti nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos. Pavasarį nenuvalius gatvių ar jas užteršus iš statybviečių, yra tikimybė, kad pučiant stipresniam vėjui, gali padidėti tarša kietosiomis dalelėmis“, – apie aplinkos orą kalbėjo R. Lukaševičienė.
Suskubs tik esant ekstremalioms sąlygoms
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Bimbaitės, tikrinimas kurorte neatliekamas dėl kelių priežasčių. „Pirmiausia, tai yra nedidelis miestelis, kuriame nevystoma jokia stambioji pramonė. Kita priežastis – neturime galimybės kiekviename miestelyje pastatyti stoties“, – teigė V. Bimbaitė.
Miestas švarus ir dėl savo gamtinės aplinkos. „Teigiamą poveikį oro kokybei daro jūrinis vietovės klimatas. Čia dažniausiai vėjuota, todėl pučiant stipresniam vėjui teršalai išsisklaido“, – apie gerą miesto geografinę padėtį kalbėjo V. Bimbaitė.
Tiesa, anot vyriausiosios specialistės, oras gali suprastėti vasaros sezono metu. „Oro kokybė suprastėja vasarą, kada būna karšta, tuomet padidėja ir teršalų koncentracija. Visgi ji tikrai nėra tokia didelė, kad viršytų normas“.
Pasidomėjus, kokiais atvejais būtų suskubta patikrinti orą, ar negresia žala žmonių sveikatai, V. Bimbaitė teigė, kad priemonių būtų imtasi, jei daugėtų žmonių skundų arba ekstremalaus įvykio atveju. „Esant didelio masto gaisrui ar kitai nelaimei, darančiai poveikį aplinkos orui, vyktume su mobiliąja laboratorija į įvykio vietą ir atliktume tyrimus oro kokybei nustatyti“, – teigė V. Bimbaitė.
Oro tarša dėl automobilių mieste sumažėjo, kai buvo nutiestas Palangos aplinkkelis ir rekonstruota šalia esanti Vydmantų sankryža. Dar 2015 metais pabaigtas 8,25 kilometro ilgio aplinkkelis sumažino miesto taršą net 35 procentais, o triukšmą – 5 decibelais. Palangos oras tapo švaresnis ir po naujos autobuso stoties atidarymo, dėl ko mažiau transporto priemonių pasiekia miesto centrą.
Jūros tarša – didelė grėsmė sveikatai
Mieste nemažas dėmesys skiriamas paplūdimio vandens kokybės tikrinimui. Šie tyrimai atliekami kiekvienais metais prieš pat maudymosi sezono pradžią. Iš viso per maudymosi sezoną turi būti paimti aštuoni vandens mėginiai. Šiais metais pirmasis tyrimas buvo atliktas gegužės mėnesį. Kiti mėginiai imami kas dvi savaites.
Paprastai tikrinami tie vandens telkiniai, kuriuose daugiausia besimaudančiųjų arba kur tikimasi didžiausios taršos.
Anot Palangos miesto savivaldybės sanitarijos inspektorės Alinos Uktverytės, jūroje maudytis yra saugu. „Remiantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus atliktais vandens kokybės tikrinimo duomenimis, mikrobiologiniai ir cheminiai tyrimai neviršijo normų, – teigė A. Uktverytė. - Atskirai tiriamos ir įvairios atliekos, nuolaužos, jeigu matomos plūduriuojančios vandenyje medžiagos. Tiriamas vandens skaidrumas ir spalva. Kas dvi savaites atliekamas Palangos bendrojo paplūdimio, esančio Birutės parko ruože, cheminis vandens tyrimas, kurio metu aiškinamasi ar vandenyje nėra naftos produktų“.
Pasak A. Uktverytės, pagrindiniai pajūrio taršos šaltiniai yra įvairios atliekos, paukščių, gyvulių išmatos, kanalizacijos nuotekos ir panašiai. „Nemažą žalą daro ir gamtinių reikalų atlikimas jūros vandenyje. Kartu su šlapimu į vandenį patenka žmogaus organizmo medžiagų apykaitos produktų ir įvairių mikroorganizmų. Netyčia gurkštelėjus tokio vandens galima susirgti rimtomis žarnyno infekcinėmis ligomis, – perspėjo A. Uktverytė. - Visgi didžiausią pavojų jūros gyvūnams ir augalams kelia cheminės medžiagos bei šiukšlių sankaupos. Toksinės atliekos kaupiasi žuvų organizmuose ir tokiu būdu kelia pavojų tiek žmonėms, tiek ir gyvūnams, esantiems mitybos grandinės viršuje“.
Svarbi asmeninė higiena
Kaip ir vanduo, tiriamas ir paplūdimio smėlis. Šiemet tyrimų rezultatai parodė, kad smėlis yra švarus, jame neaptikta jokių lervų, kirminų kiaušinėlių bei salmonelių. Palangoje paplūdimio smėlis valomas kiekvieną dieną. Visgi norint apsisaugoti nuo netikėtų grėsmių, derėtų laikytis ir asmeninių higienos normų.
„Vykstant į paplūdimį rekomenduojama pasirūpinti geriamuoju vandeniu, rankų priežiūros ir asmens higienos priemonėmis, tokiomis kaip drėgnos servetėlės, dezinfekcinis gelis ar vanduo. Prieš valgant patarčiau gerai nusiplauti rankas atsineštu švariu vandeniu, o ne į vandens telkinį. Maudantis reikia stengtis negurkštelėti atviro telkinio vandens. Na, o grįžus po maudynių namo, nusiprausti po dušu“, – apsaugos priemones vardino V. Uktverytė.