Vienintelis Lietuvoje
„Dauguma klientų reaguoja teigiamai, daug kas domisi išskirtine nakvyne. Tai naujiena Lietuvoje, mūsų krašto žmonės gana konservatyvių pažiūrų, tik vienas praėjusiais metais siūlė panašią paslaugą, tačiau tai buvo viešbutis labai prabangiame kateryje ir kaina buvo atitinkama. Jo siūloma kaina ne vienam pasirodė per didelė, tad tai netiko Lietuvos rinkai ir šiais metais paslauga jau nebus teikiama“, – pasakoja A. Bartkevičius.
Vyras atvirauja, kad ir pats šiltuoju metų laiku gyvena jachtoje, tiesa, kitoje, esančioje netoliese ir ja plukdo turistus.
„Daugiausia tokią nakvynės vietą išsinuomoja parai. Atvyksta ne tik lietuviai. Netrukus turi atvažiuoti žmonės ir Latvijos, po to nakvynę jau užsisakė atvykstantys į Nidą iš Kanados, yra buvę svečiai ir iš Lenkijos, Vokietijos, Šveicarijos, Belgijos, atvažiuoja ir į kitas šalis emigravę lietuviai. Ne sezono metu susirasti butą Nidoje keturiems žmonėms už 55 eurus nėra lengva, o jachtoje gali apsigyventi keturi žmonės už tokią kainą“, – sako vyras.
Tiesa, poilsio sezono metu kaina didesnė, o jeigu rezervuosite jachtą internetu – tuomet teks pridėti dar dešimt eurų rezervacijos mokesčio.
Kodėl kilo mintis siūlyti neįprastą paslaugą? Vyras sako, kad idėja padiktavo ir paties gyvenimo būdas ir tai, kad Lietuvoje tokio pasiūlymo jis nebuvo girdėjęs. „O štai Olandijoje, Anglijoje žmonės net gyvena jachtose, turi pašto dėžutes. San Franciske yra net visas miestas ant vandens“ – pasakojo Arūnas. Sako nusprendęs šią idėją pritaikyti ir Lietuvoje, Nidoje, kuri savaime yra išskirtinė vieta poilsiui.
Kitoje gyvena pats
Jachtoje yra keturios miegamos vietos, virtuvėlė, praustuvas, tualetas (galjūnas), tiesa, juo naudotis galima tik „lengviems“ gamtiniams reikalams, kitu atveju reikia keliauti į krantą.
„Pasėdėt, apmąstyt apie gyvenimo tikslą“ jau reikia eiti į krante esantį uosto tualetą. Ten taip pat yra ir dušai. Be to, uoste yra įrengta skalbykla, tad apsigyvenus jachtoje, galima naudotis ir ja. Tai papildomai nekainuoja“, – paaiškina kapitonas.
Neįprasta nakvynės vieta atkeliavo iš Švedijos. Ji pagaminta 1976 metais ir ilgą laiką priklausė vienai šeimai. Vyras pasakoja, kad kai jachtą paveldėjo trečia karta, suaugę vaikai nusprendė parduoti, mat patys išsibarstė po pasaulį. Tiesa, atsisveikinti su šeimos relikvija ją paveldėjusiems vaikams nebuvo lengva.
„Moteris, kuri tvarkė jachtos pardavimo dokumentus, net apsiverkė. Juk čia prabėgo jos vaikystė“, – atvirauja A. Bartkevičiaus.
Medinė jachta, anot kapitono – buvo sena jo paties svajonė. Pirmąją įsigijo tą, kurioje dabar ir pats vasaroja. Dar 2010 metais su bičiuliais švęsdamas savo gimtadienį Mingės kaime pamatė tokią, apie kurią svajojo ir nusipirko. Anot kapitono, tokios jachtos jam labai jaukios, vidus iš raudonmedžio, kuris suteikia jaukumo.
Pats A. Bartkevičiaus ilgą laiką vertėsi keturračių, jachtų ir vandens dviračių prekyba bei remontu Kaune. Ten turėjo ir verslą, ir šeimą. Tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad verslas žlugo, šeima iširo, neteko ir namų. Liko tik jachta ir motociklas, kurį teko parduoti, kad suremontuotų jachtą, tapusia namais.
Pusė metų Lietuvoje, pusė – Indijoje
„Mielai keliauju ir pats, pusmetį gyvenu ir dirbu Lietuvoje, kitą pusmetį, kai Lietuvoje šalta, išvykstu į Indiją, kur gyvenu vienuolynuose arba, jei leidžia uždarbis – ant jūros kranto. Aš esu vaišnavas (vienos iš induizmo mokyklų pasekėjas – DELFI), todėl mielai ir renkuosi vienuolynus, aplankau daug šventų vietų. Taip gyvenu maždaug jau šešerius metus“, – atvirauja kelias jachtas valdantis kapitonas.
Net ir pasinėręs į tikėjimą vyras neatitrūksta nuo versle būtinų sprendimų ir sako, kad dar trūksta įstatymų, kurie padėtų paprasčiau spręsti kai kurios klausimus. Nors pats sako puikiai suvokiantis, kad visoje Lietuvoje tėra tiek laivų, kaip nedideliame Švedijos kaimelyje. „Draudikai dar į tokį turtą žiūri gana nepatikliai, norint drausti laivus nuo vagysčių ar stichijų, tenka pakloti nemažus pinigus“ – pasakoja Arūnas.