Iš pradžių Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai apie draugišką lūšiuką pranešė druskininkietis miškininkas Audrius Norkūnas. Kadangi laukinius gyvūnus paimti iš gamtos galima tik kraštutiniais atvejais, tąkart nuspręsta prie lūšiuko nesiartinti. Stebėti, ar keistas lūšiuko elgesys nepasikartos, paprašyta pasieniečių: tai reikštų, kad mažyliui reikalinga pagalba.
Pasirodo, lūšiukui išties reikėjo žmogaus dėmesio, nes jis nesiliovė jo prašęsis. Apie sulauktą naują skambutį Dzūkijos nacionalinio parko direkcija pranešė ir savo feisbuko puslapyje.
„Direkcijos gamtininkai, gavę skambutį apie vėl beveik toje pat vietoje pastebėtą jauniklį, atvyko, įvertino jo būklę ir nusprendė, kad išlikti gyvam gamtoje jam nėra daug vilčių. Operatyviai ir geranoriškai sureagavus „Gyvūnų globėjų asociacijai“, jis jau vakar atsidūrė Kaune, „Nuaro“ gyvūnų priežiūros centre“, – skelbiama direkcijos puslapyje.
„Gyvūnų globėjų asociacijos“ prezidentas Vytautas Gustaitis DELFI patvirtino, kad šiuo metu lūšiukas yra pas juos. Nustatyta, kad tai vos 2–3 mėnesių patinėlis.
„Dabar jis pas mus gyvena, gerai jaučiasi. Auginame jį, tačiau jis visas sulėtėjęs – stengiamės atstatyti jo sveikatą. Kiek supratome, jis pats negali susimedžioti maisto ir dėl to pradėjo ateidinėti prie žmonių. Jie, pastebėję lūšiuką, iškvietė mus. Pirmiausia suderino paėmimą su mumis, o aplinkosaugininkai nuvyko į vietą lūšiuko paimti. Mes jį perėmėme iš Merkinės. Lūšiukas pas mus jaučiasi gerai, tik viena jo akis yra pažeista“, – mažylio būklę komentuoja V. Gustaitis.
„Gyvūnų globėjų asociacijos“ prezidentas tikisi, kad netrukus lūšiukas galės grįžti į laisvę. Tačiau pirmiausiai jį dar turi pagydyti veterinarijos specialistai.
„Jis dabar labai jaukus prie žmonių. Aišku, šiandien įkando vienai mūsų prižiūrėtojai, kuri bandė apžiūrėti jo akį. Bet jei matysime, kad jis toliau gražiai elgiasi, bandysime jį paleisti lūšių rezervate prie Šiaulių, o jei ne – žiūrėsime, tarsimės su aplinkosaugininkais“, – sako V. Gustaitis.
Dzūkijos nacionalinio parko direkcija primena, kad laukinių gyvūnų ir paukščių jauniklius paimti iš gamtos galima tik pačiais kraštutiniais atvejais, įsitikinus, kad jie yra sužeisti.