Joninės bus visiškai kitokios nei bet kada anksčiau: reikalavimai, kurių turės laikytis kiekvienas švenčiantis

Šokiai ir dainos aplink laužą gausiame draugų būryje iki pat ryto – taip iki šiol atrodė tradicinė Joninių šventė, tačiau šiemet ji bus kitokia. Nors birželio 17 d. paskelbta karantino pabaiga, šalyje vis dar galioja masinių susibūrimų ribojimas, dėl kurių šiemet kai kuriuose Lietuvos miestuose nuspręsta renginius atšaukti. Vis dėlto, laikantis saugumo reikalavimų, dalyje miestų renginiai įvyks, tačiau specialistai pabrėžia, jog jų dalyviams svarbu laikytis saugumo taisyklių.

Ilgametės tradicijos dėl karantino Kernavėje teko atsisakyti

Tradicinė Rasos šventė Kernavėje kasmet suburia tūkstančius dalyvių nuo pat 1967 metų, tačiau Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas apgailestauja, kad šie metai – pirmieji, kuomet šventė neįvyks. Vasaros pradžioje paskelbus Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalavimą renginiams, kad atvirose erdvėse vykstančiuose susibūrimuose gali dalyvauti ne daugiau kaip 900 asmenų, Rasos šventės organizavimas Kernavėje atšauktas.

„Tikėjomės, kad pasibaigus karantinui bus atverta erdvė masiniams renginiams, tačiau iš sveikatos apsaugos ministro ir premjero išgirdome, kad masiniams renginiams šią vasarą galimybės nebus. Ir štai, pasibaigus karantinui, liko ekstremali situacija, todėl negalime organizuoti renginio, kuriame įprastai susirenka apie 8–10 tūkst. žmonių“, – aiškina J. Vitkūnas.

Anot jo, šventė Kernavėje – unikali, nes jos metu skamba archajiška muzika, degami aukurai, palaikomos tautinės tradicijos. Vis dėlto, jis įsitikinęs, kad šventėje negalėsiantys sudalyvauti tautiečiai, kuriems senosios tradicijos yra pažįstamos, galės šventę paminėti mažesniuose susibūrimuose.

„Praėjusiais metais visas kalnas tiesiog linguodavo nuo jaunų žmonių, šokančių pagal senas tradicijas. Rasos šventė skiriasi nuo Joninių, kuriose yra daug jomarko, prekybos. O kas žino Rasos šventės tradicijas, turbūt ras, ką veikti. Kas švęs Jonines, švęs pagal savo supratimą, o kas švęs Rasos šventę, gali nusipinti vainikus, palydėti saulę, mažą lauželį užkurti, padainuoti. Viskas yra įmanoma, tik gaila, kad renginio negalime šiais metais organizuoti“, – sako J. Vitkūnas.

Nepaisant to, jog šiemet Rasos šventė Kernavėje nevyks, rezervato teritorija liks atvira lankytojams, tačiau įspėjama vengti masiško būriavimosi. Vis dėlto, J. Vitkūnas pabrėžia, kad Kernavėje mažesni renginiai ir toliau vykdomi – liepos 4 d. organizuojamas poezijos vakaras, liepos 6 d. bus giedamas himnas. Nors tradicinės Rasos šventės, atsižvelgiant į įprastus atvykstančių žmonių srautus ir didžiulę teritoriją, šiemet išgelbėti nepavyko, J. Vitkūnas viliasi, kad ateinančiais metais ilgametes tradicijas bus galima tęsti.

Šventinius susibūrimus žada ne visi miestai: pasitelkia virtualius sprendimus

Nors karantino metu žmonių susibūrimai buvo griežtai apriboti, jam pasibaigus, sąlygos pamažu švelnėja ir atveria daugiau galimybių. Daugybėje šalies miestų vyks Joninėms paminėti skirti renginiai laikantis esamų saugumo reikalavimų.

Nusprendus dalyvauti renginiuose, privaloma laikytis visų LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų: laikytis 1 metro atstumo tarp asmenų, dėvėti apsauginę veido kaukę, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dezinfekuoti rankas. Neiti į šventę, jei jaučiami ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai – karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas.

Birželio 23 d. Jonavoje nuo pat ryto bus jaučiama šventinė nuotaika, vyks koncertai. Kaip teigia Jonavos rajono savivaldybės atsakymų į užklausas ir informavimo tarnautojas Evaldas Utyra, organizuojant šią Joninių šventę teko atsižvelgti į tai, kad renginio metu būtų išvengta pernelyg didelių susibūrimų.

„Joninių šventė Jonavoje bus, tačiau kitokia, nei visada. Siekiant išvengti didelių susibūrimų, renginiai vyks keliose vietose“, – aiškina jis.

Tuo metu Klaipėdos gyventojai galės švęsti Jonines KU Botanikos sode, kuriame vyks įvairios edukacijos, susitikimai, vyks koncertai. Dėl išlikusios valstybės lygio ekstremalios padėties, žiūrovų skaičius bus ribojamas.

Kituose miestuose šventinę nuotaiką šiemet padeda sukurti virtualūs sprendimai. Dėl dalyvių skaičiaus apribojimo kitaip Joninės šiemet atrodys ir Lietuvos kurortuose – Palangoje ir Šventojoje. Svarbiausios šventės akimirkos ir pasiruošimo darbai bus nufilmuoti, todėl, negalintys sudalyvauti gyvai, trumpus filmuotus siužetus galės pamatyti Joninių vakarą, Palangos kultūros ir jaunimo centro „Facebook“ paskyroje.

Šiauliuose prie Rėkyvos ežero įprastai švenčiamos Joninės šiemet taip pat keliasi į internetinę erdvę – tradicinio susibūrimo nebus. Nuo gegužės pabaigos Šiaulių kultūros centro feisbuko paskyroje rodomi animacinio filmo „Kaip Jonas Joninių laukė“ epizodai, o šventės dieną šiauliečius suburs virtualios pramogos, bus vykdomas nuotraukų konkursas „Paparčio žiedo ieškynės Šiauliuose“.

Epidemiologė: švęsti Jonines galime, tačiau kitaip, nei įprastai

Nors šiemet dalyje Lietuvos miestų Joninių šventės įvyks, jos nebus tokios, kaip įprastai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė, epidemiologė Rolanda Lingienė pabrėžia, kad šventės metu svarbu laikytis saugumo rekomendacijų.

„Saugumo rekomendacijos išlieka tos pačios – svarbu laikytis saugaus atstumo, nebendrauti ilgai su kitais žmonėmis, laikytis asmens higienos, pasirūpinti nosies ir burnos apsauga. Planuojant švęsti, patarčiau būti kūrybingiems ir verčiau švęsti atokesnėje vietoje, kurioje susirenka mažiau žmonių, nevykti į patį sambrūzdį“, – sako R. Lingienė.

Anot jos, prieš vykstant švęsti, svarbu įsivertinti savo individualią riziką – atitinkamai, daugiau saugumo priemonių turėtų imtis asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis.

„Žinoma, kad viruso paveiktas žmogus šventėje dalyvauti tikrai negali, nes virusas gali greitai išplisti, tačiau niekada negali žinoti, ar šalia esantis žmogus neserga. Vis dėlto, gyvenimas po karantino pamažu atsiveria, tad jei jau tikrai norime dalyvauti šventėje, galime dalyvauti. Tačiau, jei joje susirinks daug žmonių, nepamirškime laikytis saugaus atstumo, įsimesti į kišenę rankų dezinfekantą, nes plauti rankas galimybių bus mažiau. Taip pat rekomenduojama turėti kaukę, jei tektų būti tarp daug žmonių – tai ypač svarbu rizikos grupei priklausantiems asmenims“, – pabrėžia R. Lingienė.

Vis dėlto, epidemiologė rekomenduoja šią šventę verčiau sutikti nedideliame pažįstamų žmonių rate – tai būtų saugiausias sprendimas.

„Svarbiausia pasistengti nelysti į žmonių knibždėlyną, geriausia Jonines sutikti mažesnėse žmonių grupelėse, kur mažiausia šansų, kad aplinkiniai galėtų būti infekuoti. O jei grįžome iš šalies, kurioje epidemiologinė situacija yra prastesnė ir nesame išsityrę, tai gerai pagalvokime, ar tikrai reikia eiti į tą šventę. Jei jau einame, tai labai rekomenduočiau prisidengti nosį, burną, bendrauti tik su pažįstamais žmonėmis. Žinoma, Joninės – graži šventė, kurią reikia švęsti, tačiau kitaip, nei visada. Šiuo metu situacija tikrai dėkinga, viskas yra gerai, tiesiog reikia būti atsakingiems ir galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus“, – pataria R. Lingienė.