Sekmadienį klaipėdiečiai išlydėjo tarptautinėje burlaivių regatoje „The Tall Ships Races 2024“ dalyvaujančius laivus. Kartais šios varžybos lemia profesijos pasirinkimą. Prieš kelerius metus Tomas Linkus jose dalyvavo būdamas 16 metų: su belgų įgula plaukė iš Klaipėdos į Ščeciną (Lenkija). „Po regatos supratau, kad noriu sieti savo ateitį su jūra – atradau jos romantiką“, – „Vakarų ekspresui“ sakė vaikinas.
Užkalbino per studijų regatą
Michailas Volosenka gimė ir užaugo Klaipėdoje. Šiemet jis baigė Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ir įgijo laivavedžio specialybę. Ir tai, ko gero, nieko nuostabaus – klaipėdiečiams gana dažnai taip nutinka.
Vaikinas jūrininku būti nusprendė ne iš karto. Iš pradžių ketino rinktis IT sritį, bet greitai suprato, kad jam bus šiek tiek nuobodu, nes reikės daug dirbti kompiuteriu ir matyti vis tas pačias sienas.
Vėliau kokius dvejus metus mąstė apie automobilius, transportą, kol susidėliojęs visus už ir prieš galų gale pasirinko laivavedybą.
Apie Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą sužinojo per studijų regatą. Pats nenorėjo nieko klausinėti, bet buvo užkalbintas, ir to užteko. Dabar Michailui juokinga, kad taip buvo „užverbuotas“.
Štormas neišgąsdino
Pirmąją praktiką Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai gana dažnai atlieka AB „DFDS Seaways“ keltuose, tad neretai būna įdarbinami ir juose.
Pirmą 6 mėnesius trukusią praktiką įpusėjus antram ir prasidėjus trečiam kursui M. Volosenka atliko „DFDS Seaways“ ro-ro laive „Botnia Seaways“ – buvo kadetas. Pateko ir į štormą, bet, pasak vaikino, tokiame laive jokios panikos nebuvo.
„Per praktiką kilo visokių minčių. Laive teko būti gana ilgai: visą laiką mačiau tas pačias sienas, tuos pačius uostus, buvo gana nuobodu. Iš pradžių laivas plaukiojo tarp Prancūzijos Kalė ir Širneso (Didžioji Britanija) uostų. Mums, galima sakyti, dar pasisekė, nes vienu metu nuspręsta pakeisti uostus, tad pasidarė daug įdomiau. Likus praktikos mėnesiui plaukiojome tarp Roterdamo (Nyderlandai) ir dviejų Norvegijos uostų“, – pasakojo Michailas.
Apiplaukė visą pasaulį
Antrą praktiką, kuri truko 6 mėnesius ir dvi savaites, M. Volosenka atliko pernai paskutinį pusmetį Nyderlandų šeimos kompanijos „Royal Wagenborg“ generalinių krovinių laive „Avonborg“. Jos metu teko bėgti nuo viesulo, kuris ėjo pro išplaukimo uostą. Ši praktika jau buvo kur kas įdomesnė – jis apiplaukė visą pasaulį.
Pasak M. Volosenkos, tas pasaulio apiplaukimas nebuvo įprastinis – Sueco kanalą teko praplaukti ne vieną kartą, o Panamos kanalas nepasiektas, nes keliauta Arkties vandenynu.
„Per antrą praktiką atėjęs į laivą jau žinojau, ko galima tikėtis, nors irgi buvau kadetas. Olandai labiau mėgsta vadinti ne kadetais, o praktikantais. Laive daug kas priklauso nuo įgulos. Mes atlikome jūreivių pareigas, bet tikslas buvo parengti mus karininkais. Labai daug jūreiviškų darbų negaudavome, daugiau dirbome kaip karininkai.
Tiek Amerikoje, tiek Kanadoje galėjome išlipti iš laivo ir pasivaikščioti krante. Įspūdį padarė Sueco kanalas. Man buvo įdomu pamatyti tą vietą, kur konteinervežis „Ever Given“ 2021-aisiais užplaukė ant seklumos ir užblokavo visą kanalą. Įsiminė ir plaukimas Didžiaisiais ežerais, pabuvome visuose šliuzuose. Tiesa, lengva nebuvo, reikėjo vis švartuotis, atsišvartuoti...“ – praktikos įdomybes vardijo Michailas.
Pirmas reisas šturmanu
M. Volosenka jau gavo pasiūlymą, o ir pats nori grįžti dirbti į kompaniją, kurios laive atliko antrą praktiką, laivus. Į pirmą darbinį reisą jis išplaukia liepą.
„Būsiu kapitono trečiasis padėjėjas, atsakingas asmuo tiek už save, tiek už kitus. Reikės pasistengti, nes jau teks vienam būti per budėjimą, turėsiu atsakingai atlikti savo pareigas“, – sakė vaikinas.
Dirbti tanklaiviuose jis nesvajoja, o klausiamas, ar norėtų dirbti kruiziniuose laivuose, atsakė, kad gyvenimas parodys, kaip ten bus.
Viskas prasidėjo nuo buriavimo
Kitas Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ketvirtakursis, šiemet gavęs laivavedžio diplomą, T. Linkus kilęs iš Kaišiadorių rajono Žiežmarių miesto. Kad jis tapo laivavedžiu, ko gero, lėmė ir tai, jog nuo septintos klasės pradėjo Elektrėnuose buriuoti, mat jo senelis ten iš naujo atidarė buriuotojų jachtklubą „Poseidonas“.
„Mokykloje man labiau sekėsi tikslieji mokslai. Mano draugas buriuotojas jau studijavo Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, tad po kurio laiko įstojau ir aš“, – pasakojo vaikinas ir pridūrė, kad, jeigu profesija patinka, mokytis šioje mokymo įstaigoje nėra sunku.
Paklaustas, kodėl nusprendė būti laivavedžiu, o ne, pavyzdžiui, mechaniku, kuris yra paklausesnis krante, Tomas atsakė: „Sakykime, šiek tiek švaresnis darbas (juokiasi) ir gražesnis vaizdas. Prie specialybės pasirinkimo prisidėjo jūros romantika.“
Su rimtesniu štormu Tomas susidūrė antros praktikos metu. Jausmas buvęs įspūdingas. O jūros liga persirgo dar buriuodamas.
Išbandė ir karo laivą
Pirmą dviejų mėnesių praktiką Tomas atliko kariniame laive „Skalvis“, o paskui dar keturis mėnesius – „DFDS Seaways“ kelte „Athena Seaways“.
„Tai absoliučiai skirtingi laivai. Kadangi mokydamasis Jūreivystės mokykloje lankiau jaunesniųjų karininkų vadų kursus, norėjau pasižiūrėti, kaip tarnyba einama karo laivuose, kaip man sektųsi, todėl praktiką atlikau ir karo laive. Noras būti jūrininku nepraėjo, nors man šiek tiek įdomiau civilinis laivynas, pramoninė laivyba, tolimi reisai, kai gali pamatyti daug šalių, susipažinti su kitomis kultūromis“, – aiškino vaikinas.
Jis pasakojo, kad pirmos praktikos metu daug kažko ir nesitikėjo, nes pradėti reikėjo nuo žemiausio lygmens darbų laive, teko ir denį plauti, ir dažyti.
Kokia gali būti jūra
Antrą praktiką T. Linkus, kaip ir jo kursiokas M. Volosenka, atliko olandų įmonės „Royal Wagenborg“ generalinių krovinių laive „Aragonborg“, kuris vykdė tolimus reisus. Per ją jam teko pabūti Brazilijoje, Meksikoje, Amerikoje, Kanadoje. Didesnį įspūdį padarė Meksika ir Kanada. Tomui, kitaip nei Michailui, plaukti per Didžiuosius ežerus neteko, nors norėtų pabandyti.
„Per šią praktiką man, ko gero, labiausiai įsiminė audros, nors jos ir nebuvo labai didelės – bangos buvo gal kokių 6 metrų aukščio. Įspūdį padarė tai, kokia gali būti jūra: kartu ir rami, ir audringa. Supimą jūrininkai atlaiko įvairiai: vieni stengiasi miegoti kuo žemiau laive, kad ne taip suptų. Gyvenamosios patalpos paprastai yra viršuje, antstate. Ten laivo svyravimas į šonus yra didesnis nei žemiau esančiose patalpose“, – aiškino vaikinas.
Tomas nori išbandyti įvairių tipų laivus, kad įsitikintų, kuris jam tinka labiausiai, nuplaukti į Afrikos šalis ir į Kiniją.
O buriavimas liko Tomo hobiu. Kol kas, kol mokėsi, neburiavo, bet sako, jog ateityje grįš prie to.