„Dizaino jūra“ pavadintoje mugės dalyje susibūrę išskirtinių darbų kūrėjai. Vieni siūlo pasipuošti, kiti – net parsivežti Klaipėdą ar kitą miestą į savo namus. Miestų dėliones parduodanti moteris pasakoja, kad tokias originalias dėliones, kainuojančias po 20 eurų, jau su drauge yra sukūrusios septynis miestus.
„Tai yra 500 detalių dėlionės, kurias noriai dėlioja ir šešiametis, ir žmogus, kuriam aštuoniasdešimt trys metai. Turiu pirkėją, kuris renka įvairias dėliones, miestus. O tokias sukūrėme, nes savas miestas yra pats mieliausias. Buvo užsukusi moteris, kuri gyvena užsienyje, nupirko net kelias Klaipėdos dėliones ir sakė surengs kitiems išeiviams varžybas, kas greičiau surinks savo miestą“, – pasakoja septynis Lietuvos miestus į dėliones kartu su dizainere Grete Milkintė sudėjusi Daiva Užuotė.
Visai šalia vienetinius papuošalus antrus metus į mugę atvežusi kūrėja Rasa pastebi, kad šiais metais žmonės mažiau bijo leisti pinigus, nei prieš metus.
„Pirmais metais neblogai sekėsi, o šiemet dar ir ribota renginių, tai būtinai norėjau atvykti į Jūros šventę. Norint įsigyti mano kurtus vienetinius darbus, siūlau visuomet pirma pajusti tai, kas tinka. Dažniausiai taip būna, kad yra tik vienas dydis, kuris išsirinkusiam žmogui tinka, lyg jam sukurtas. Kainos prasideda nuo 40 eurų, yra darbų, kurie kainuoja ir 400 eurų“, – sako iš Vilniaus į didžiausią pajūrio mugę atvykusi dizainerė, siūlanti gaminius iš brangiųjų metalų, titano ir net juvelyrinio betono.
Pirmą kartą į „Jūros šventę“ italų dizainerio Alberto Martini kūrinius atvežę estai pasakoja, kad apie dvidešimt metų dirba Lietuvos mugėse, tačiau į Klaipėdos Jūros šventę užsuko pirmą kartą. Papuošalų kainos nėra labai žemos, už auskarus ar žiedą mokėti tektų nuo 40 eurų iki kelių šimtų, mat dizaineris kuria iš brangiųjų metalų ir akmenų, visgi mugės metu estai sako siūlantis autorinius darbus pigiau.
„Kainos mugėse yra mažesnės 40 procentų. Lietuvos žmonės, pagal perkamąja galią, yra maždaug per vidurį. Su dizainerių darbais lankėmės ir Vokietijoje, ir kitose šalyse. Labai turtingi žmonės tiesiog mažai ką perka, jie taupo pinigus“, – šypsosi estas.
Šiaulietė drabužių ir aksesuarų kūrėja sako, kad karantinas aiškiai parodė, ko nori žmonės – pirkėjams vis svarbiau kokybė, o ne kiekybė.
„Prekiauju ne tik savo sukurtais gaminiais, pati pradėjau nuo odos dirbinių, tačiau dabar jau veriu įvairius papuošalus, kuriu drabužius. Man svarbu, kad būtų naudojamos natūralios ir kokybiškos medžiagos, aišku, tai turi savo kainą. Drabužiai, vidutiniškai, kainuoja apie 100 eurų, vasariškos suknelės – 70 eurų. Tik pastebiu, kad lietuviai vis dar nėra labai drąsūs dėl spalvų – mieliau renkasi juodus, pilkus drabužius“, – dalijasi šiaulietė.
Iš odos papuošalus kurianti ir jais prekiaujanti Marija sako, kad verslu tapo hobis. Dabar ji jau kelintus metus atvyksta į „Jūros šventę“, kur jau turi ir pastovių pirkėjų.
„Iš užsienio geri pirkėjai į Jūros šventę vis atvykdavo, neaišku, ar šiais metais jie bus. Tai geriausi pirkėjai. Mano darbai tikrai nėra labai pigūs – yra apie 100 eurų papuošalai. Yra ir po 50 eurų. Daugiau pas mane užsuka solidesnės pirkėjos. Kas nori smulkmenos – auskarų, ar kasdienio papuošalo, tą irgi siūlau. Auskarus parduodu ir už 10-15 eurų. Jei darbas su akmeninis, ne tik odos, aišku, kaina jau kita. Gaminu ištisus metus, dirbu virš 10 metų, tai kruopštus darbas. O šios mugės jau senokai nepraleidžiu“, – sako Marija.
Šeimos verslą sukūrę moterys siuva žaislus, kuriuos vaikai tiesiog įsimyli. Nuo 5 eurų iki 15-kos kainuojantys vorai, paukščiukai, pabaisiukai, katinai ar triušiukai moterų kuriami iš įvairiausių minkštų audinių.
„Visą laiką buvome kūrybinga šeima, net nežinau, kaip gimsta tokie kūriniai, bet vaikai juos myli. Net vorai tampa vaikų numylėtiniais, mažieji žaislus išsirenka patys“, – atvirauja nuotaikingus žaislus kurianti ir gaminanti moteris.
Netoliese galima rasti ir rankų darbo mažiesiems drabužėlius kuriančios, siuvančios ir mezgančios moterys. Mažuosius papuošti galima nuo 2,50 iki 20 eurų. Trijų moterų verslo pradžia gimė per karantiną, kai viena kūrėjų augino savo mažylius.
„Tai šeimos verslas, kuris gimė per karantiną. Viskas yra rankų darbo. Vyras pasiūlė sukurti etiketę su begemotu, mes susikūrėme tik prieš pusantrų metų, kurį laiką dirbome tik pagal užsakymus, tai pirma mugė. Dirbame aš, mama ir sesuo, o tokius pat drabužėlius jau patikrino ir mano vaikai, tad drąsiai jais prekiauju“, – sako Marija.
Išalkusiems mugėje taip pat platus pasirinkimas. Saldėsių galima įsigyti nuo 10 centų, iki 30 eurų už šventės atributika puoštą didžiulį žuvies sausainį. Norintiems žvėrienos dešros ar konservų, Vaidas, atvykęs iš Panevėžio, siūlo pirma paragauti, o tuomet jau atverti piniginę. Mėsos kainos – maždaug nuo 3 eurų.
Kepti ir rūkyti sūriai iš Biržų krašto, kainuos nuo 4 eurų, iš Rokiškio rajono – Juodupės atvežti šakočiai, net kepami čia pat vietoje.
„Kiek čia tos kelionės, – šypsosi kone iš kitos Lietuvos pusės atvykusi moteris. – Buvome ir Prancūzijoje, ir Vokietijoje su šakočiais. Rugsėjo mėnesį mūsų veiklai suėjo 25 metai. Kartu dirba dukra ir žentas“, – atvirauja Laima.
Šakočių kepėja sako, kad svarbiausia – kantrybė, tada tradicinis kepinys bus ir gražus, ir skanus. Kainos priklauso nuo kepinio dydžio, tad, anot šakočius atvežusios šeimos, sau tinkamą skanėstą tikrai išsirinks kiekvienas. Šalia prekiaujama ir tradicine duona, už kurios gabalėlį prašoma nuo 2,50 euro.
Kur susidėti skanėstus ir kitas gėrybes, rasite pas medžio dirbinių kūrėjus, kurie siūlo nuo įmantrių lėkščių, iki dviaukščių padėklų, kurių kainos siekia iki 50 eurų. Norintiems besišypsančios mentelės, sumokėti už ją reikės tik vieną eurą. Anot prekybininko, jau ne vienerius metus pas juos kainos stabilios.
Mugėje šiais metais nemažai ir naujovių, net ir ne pirmus metus atvykstantys prekybininkai bei kūrėjai sako norintys nustebinti ir prisivilioti pirkėjus, tad drąsiai siūlo ne tik lietuviškų, bet ir kitų šalių sveikų ir vertingų produktų: uogų lazdelės, džiovinti vaisiai iš šiltųjų kalnuotų kraštų iš vilnietės rankų mažiausiems atstos saldainius, na o jei persivalgysite – anykštėnas pasiūlys arbatų „Ežiukas rūke“, „Linkėjimai iš Anykščių“ ir, kaip pats sako – kai jau niekas nepadeda, būtina užsiplikyti „Padėk dieve“ arbatos.