Ypač tai taikoma keliaujant aktyviai: dviračiais, baidarėmis ar net oru“, – teigė keliautojas, fotografas Vytautas Kandrotas, aktyvių kelionių idėjas surinkęs į kelionių žinyną „Įdomiausios kelionės po Lietuvą aktyviai“. Pats keliavęs po Lietuvą dviračiais, praplaukęs ne vieną kilometrą baidarėmis ir net skraidęs virš miestų ir kaimelių, keliautojas dalijasi patarimais apie keliavimo ypatumus, kurie pravers kiekvienam keliautojui.
Kelionės dviračiais
Kelionės dviračiais gali suteikti kur kas daugiau malonumo, nei keliaujant automobiliu ar pėsčiomis. Palyginti su automobiliu, dviratininko greitis leidžia įdėmiau pasižvalgyti po apylinkes, stabtelėti bet kurioje patikusioje vietoje, drąsiai sukti į miško ar lauko keliuką ir privažiuoti prie pat patikusio objekto. Palyginti su žygeivių maršrutais, dviratininkai kelionėje mažiau pavargsta, nukeliauja tolimesnius atstumus, nereikia pačiam nešti kelionės bagažo.
Kelionėms dviračiais, kaip ir kiekvienai kitai kelionei, reikia pasiruošti iš anksto. Daugelis keliautojų pirmenybę skiria nuosaviems dviračiams, tačiau pravartu žinoti, kad dviračiai gaminami skirtingų tipų. Asfalto dangai skirti dviračiai pasižymi standžiu aukštu rėmu, siauromis padangomis, greitesne pavara, sėdinčio keliautojo pozicija primena dviračių sporte matomą vaizdą – dviratininkas sėdi pasilenkęs, kad oro pasipriešinimas būtų kuo mažesnis. O universalios paskirties dviračiai yra žemesni, rėmas dažniausiai būna su amortizatoriais, plačiomis padangomis, dviratininkas sėdi beveik vertikalioje padėtyje.
Keliaujant miškingu ar mažai apgyvendintu maršrutu, prieš kelionę dviratį reikia patikrinti, paveržti atsipalaiduojančius mazgus (vairą, sėdynę), išbandyti pavaras, stabdžius. Dviratis privalo turėti atšvaitus, o jei kelionėje planuojate užtrukti iki vakaro – ir šviesas.
Kelionėje pravers raktų ir atsarginės kameros komplektas, kad vidury kelionės prakiurus padangai netektų kviestis pagalbos ar parsistumti dviratį į galutinį maršruto tašką. Daiktus (palapines, miegmaišius) patartina tvirtinti prie dviračio, o ne dėti į kuprinę ant pečių – bus patogiau važiuoti. Tad geriausia rinktis dviračius, turinčius bagažinę, ar ją įsigyti. Keliaujant dviračiu taip pat pravers: šalmas, kompasas, GPS imtuvas, dviračio spidometras (nuvažiuoto kelio matuoklis), dviračio spynelė (palikdami dviračius nepamirškite jų prirakinti), gertuvė su vandeniu, vaistinėlė, apsaugos priemonės nuo saulės (akiniai, kremas).
Planuodami kelionę, reikia atsižvelgti į numatomas oro sąlygas, dalyvių sveikatos būklę ir amžių, būsimus turistų srautus. Verta žinoti, kad giedrą ir šiltą savaitgalį Druskininkuose, Juodkrantėje ar Palangoje sutiksite visą pulką keliauti susiruošusių dviratininkų, pėsčiųjų ir dviračių takuose rasite tikrų tikriausias spūstis. Jei manote, kad jų galėsite išvengti važiuodami miesto gatvėmis ar užmiesčio keliais, tuomet prieš išvyką būtina pavartyti kelių eismo taisykles ir prisiminti dviratininkų teises bei pareigas.
Keliavimas baidarėmis
Kelionė baidarėmis gali tapti puikia savaitgalio išvyka, bet tam reikia pasiruošti. Keliaujantys savarankiškai privalo pasirūpinti ne tik pačia baidare, bet ir palapine, miegmaišiais, maisto atsargomis ir kaip jas paruošti vartoti. Pradedantiesiems rekomenduojame kreiptis į baidarių nuomos ir nakvynės paslaugas teikiančias kaimo turizmo sodybas ar privačius asmenis. Keliaujantiems tokiu būdu atkris daugelis organizacinių rūpesčių: bus nuvežama iki starto vietos, suteikiama detali informacija apie maršrutą. Įvairiais metų laikais vandens lygis upėse kinta, tad pravers profesionalo pagalba tikslinant maršruto ilgį ir atkarpas.
Keliaujant baidarėmis prireiks:
• neperšlampamų maišų daiktams susidėti;
• geriamojo vandens atsargų;
• detalaus maršruto žemėlapio;
• apsaugos priemonių nuo vabzdžių;
• apsiausto nuo lietaus;
• apsaugos priemonių nuo saulės (akiniai, kremas,
kepuraitė);
• vaistinėlės;
• pirštinių nuo nuospaudų;
• antrojo drabužių komplekto;
• patogios avalynės.
Geriausia, kad vienas iš keliaujančių pasiimtų telefoną, kitas – fotoaparatą, trečias – navigacijos imtuvą. Visiems su savimi imti drėgmei jautrią įrangą nėra racionalu.
Skrydžiai oru ir kelionės laivais
Jei manote, kad pažintiniai skrydžiai lėktuvu nepasiekiami paprastam keliautojui, – klystate. Šiandien be kliūčių galima paskraidyti parasparniu, oro balionu ar išbandyti akrobatinį skraidymą su instruktoriumi. Dažniausiai vidutinė skrydžio trukmė būna 30 minučių. Šis keliavimo būdas yra itin patogus tuo, jog už saugią ir įsimintiną kelionę atsako paslaugos organizatorius. Tad belieka tik išsirinkti maršrutą ir suderinti išvykimo laiką. Reguliariaisiais reisais turistus vežantys paslaugų teikėjai skelbia kelionių grafiką ir maršrutą, kurio nekeis dėl pavienių turistų pageidavimo. Tačiau pateikus individualų užsakymą, galima aptarti šiuos klausimus. Verta atminti, kad ne visur galima priplaukti laivu ar praskristi lėktuvu. Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestį galima apžiūrėti tik iš oro baliono, kurių pilotai turi licenciją skristi virš sostinės. Valstybinis Klaipėdos jūrų uostas taip pat turi apsaugines zonas, kuriose draudžiama laivyba pramoginiais laivais.
Tam, kad kelionė baigtųsi saugiai, keliaujant laivu ar lėktuvu privaloma besąlygiškai klausyti kapitono ar piloto nurodymų. Tiek laive, tiek lėktuve nepatyrusius keliautojus dažnai pradeda pykinti. Pagrindinė tokių negalavimų priežastis – dėmesio sutelkimas į konkretų arti esantį objektą (žinučių rašymas telefonu, fotonuotraukų peržiūra ekrane ir pan.). Todėl patartina vengti žiūrėti į uždarą salono erdvę, o žvilgsnį nukreipti ten, kur ir priklauso, – dairytis į tolį ir mėgautis atsiveriančiomis vis naujomis panoramomis. Patariama giliau kvėpuoti ar įsidėti neįmantrių užkandžių (ledinukų, sausainių), kuriuos reikėtų palengva suvalgyti.
Objektų lankymas
Objektus galima skirstyti į dvi dideles grupes: viešojo ir riboto lankymo. Be kliūčių galima apžiūrėti daugelio architektūros paminklų eksterjerą, pasivaikščioti pažintiniais takais, užkopti ant piliakalnių. Objektai, priimantys lankytojus darbo valandomis arba susitarus iš anksto, kitu laiku bus užrakinti, o jų šeimininkai nepageidaus nelauktų svečių. Tad prieš vykstant į kelionę, būtina pasitikrinti kiekvieno objekto darbo valandas interneto svetainėje. Atkreipkite dėmesį, ar internete pateikiama informacija nėra pasenusi. Bet kuriuo atveju, jei norima patekti į konkretų objektą, geriausia susisiekti tiesiogiai ir suderinti atvykimo datą bei laiką iš anksto.
Pasienio ruožo lankymas
Pasienio ruožas – iki 5 km teritorija, einanti į šalies gilumą nuo valstybinės sienos. Čia galioja valstybinės sienos ir jos apsaugos įstatymo reikalavimai. Pagal Šengeno sutartį, ES piliečių judėjimas vidaus pasienio ruože, valstybių narių sienos kirtimas nėra ribojamas ir ją galima kirsti bet kokiu būdu bet kuriame taške: automobiliu, dviračiu, pėsčiomis, vandens keliu. Tai galioja kertant Lietuvos ir Latvijos bei Lietuvos ir Lenkijos valstybinę sieną. Pasienio ruožai su Baltarusija ir Rusija (Kaliningrado sritimi) kruopščiai saugomi tiek Lietuvos, tiek abiejų kaimyninių valstybių pareigūnų. Neteisėtas valstybinės sienos kirtimas, taip pat buvimas pasienio ruožuose be asmens dokumentų baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Pažeidėjai gali būti sulaikomi, kol bus nustatyta jų tapatybė.
Pagrindinis dalykas, kurį turi žinoti keliautojai, – turėti tvarkingus asmens ir transporto priemonės dokumentus, stebėti pasienio ruože esančius įspėjamuosius ženklus ir paklusti jų reikalavimams.
Saugomų teritorijų lankymas
Daugelis dviračių ir baidarių maršrutų driekiasi pačiuose gražiausiuose Lietuvos kampeliuose. Jiems išsaugoti išskirtos specialų statusą turinčios teritorijos, apimančios iš viso 15,67 proc. Lietuvos Respublikos ploto. Nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose, draustiniuose ir rezervatuose stovyklavimas, laužavietės kūrimas ir net lankymasis gali būti ribojamas. Poilsiauti galima tik tam specialiai skirtose stovyklavietėse, poilsiavietėse ir atokvėpio vietose, po teritoriją keliauti specialiai įrengtais takais ar lydimiems saugomos teritorijos darbuotojo.
Kai kuriose upėse (pvz., Ūloje) baidarių skaičius ribojamas, tad prieš plaukiant būtina įsigyti leidimą nacionalinio ar regioninio parko direkcijoje. Planuojant kelionę verta pasitikslinti informaciją Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje.