Vieni poilsiautojai drausmingai patraukdavo savo mantą, kiti nešykštėdavo patarimų, pasiūlymų ir raginimų transporto priemonių vairuotojams.
Nulinė tolerancija pažeidėjams
Palangos savivaldybės merui Šarūnui Vaitkui po kelių incidentų, kai jūroje nuskendo raudonai vėliavai plazdant maudęsi poilsiautojai, trūkus kantrybei ir paskelbus nulinę toleranciją gelbėtojų nurodymų nevykdantiems asmenims, kurorto pliažuose sugriežtėjo viešosios tvarkos kontrolė.
Žibalo į įsiplieskusią ugnį kliūstelėjo ir praėjusį pirmadienį Šventojoje užfiksuotas incidentas, kurio metu neblaivus poilsiautojas smogė jį iš vandens išgelbėjusiam gelbėtojui. Nuo tos dienos Palangos ir Šventosios pliažuose visą savaitę budi policijos pareigūnai. Buvo stebimas alkoholinių gėrimų vartojimas, maudymosi taisyklių laikymasis bei kitos neteisėtos veikos, kurios kelia grėsmę pačių poilsiautojų sveikatai ir jų saugumui.
Geria mažiau, bet...
Tiek gelbėtojai, tiek policijos pareigūnai teigė pastebėję, kad poilsio kultūra Palangoje ir Šventojoje jau keičiasi. Alkoholinių gėrimų į pliažus nešamasi vis mažiau. Tiesa, vieną kitą skardinę išlenkia dažnas, tačiau masinis girtuokliavimas jau išgyvendintas. Todėl pliažuose patruliuojant policijos pareigūnams tie, kurie turėjo atsinešę alaus, sidro ar kitų sudėtyje alkoholio turinčių gėrimų, tarą suskubdavo slėpti.
„Žinoma, nepavyko visiškai užkardyti geriančiųjų, tačiau tos kelios skardinės, kurias vienas kitas poilsiautojas atsineša į pliažą, kelia tik juoką. Anksčiau normalūs vyras į pajūrį be dėžės alaus (20 vnt. butelių) net neidavo. O kiti atsinešdavo ir stipresnių gėrimų. Smėlyje išrausdavo duobę, kurioje laikydavo butelius, kad degtinė nesušiltų, ir gerdavo taurelėmis. Paskui, aišku, eidavo maudytis“, – „Delfi“ sakė ne pirmus metus gelbėtoju dirbantis Juras.
Praėjusią savaitę paplūdimiuose atvirai vartojo alkoholinius gėrimus tik užsieniečiai, kurie perspėti angliškai arba rusiškai prisipažindavo, kad to nežinoję, tačiau įspėti klusniai slėpdavo savo alaus ar sidro skardines ir su pareigūnais nesiginčydavo.
Tiesa, pravažiavus gelbėtojų ir policijos ekipažui, dažnas lietuvių išsitraukdavo savo „gėrimus“ ir beveik nesivaržydami „gaivindavosi“. Tačiau, kaip sakoma, nepagautas – ne vagis.
Tačiau tokie „partizanai“ dažniausiai išsiduoda patys. Kuriuo nors metu jiems kyla nenumaldomas noras išsimaudyti. O jau tuomet jų savisaugos priemonės susilpnėja. Ketvirtadienį du asmenys maudėsi ties centrine gelbėjimo stotimi įrengto ir plūdurais atitverto farvaterio, kuriuo kursuoja vandens transporto priemonės, akvatorijoje. Į gelbėtojų raginimą pasitraukti du „narsuoliai“ atsakė pasiuntimu ten, kur nukeliavo rusų karinis laivas. Teko kviestis policijos pareigūnus. Vyriškiai priešinosi, ties gelbėjimo stotimi vienas bandė sprukti ir susigrūmė su gelbėtoju. Buvo iškviestas policijos patrulių ekipažas. Vyrukai buvo sulaikyti. Abu į alkotesterį pripūtė daugiau nei tris promiles.
Agresyvūs šunų augintojai
Kita problema, su kuria susiduriama kurorto pajūrio teritorijose – šunų vedžiojimas tam neskirtose vietose. Palangos savivaldybė yra numačiusi atskirą pajūrio ruožą, kuriame galima atvirai ir legaliai atsivesti augintinius, tai Nemirseta. Tačiau daugelio šaunų savininkai savo keturkojus vedžiojasi kur pakliūva. Tiesa, centriniuose pliažuose abipus jūros tilto pastebimi tik mažyčius kišeninius šuniukus atsivedę poilsiautojai, tačiau atokesniuose ruožuose nesibodima į pliažą atsivesti ir didelių šunų.
Keturkojų savininkai, perspėti, kad to daryti negalima, ne tik nustemba, bet ir įsižeidžia. Dažnai į raginimą išvesti šunis iš paplūdimio atrėžia: „O kur parašyta, kad negalima būti su šunimis?“ Priminus, kad ties visais pliažo link vedančiais takais yra pastatyti ženklai draudžiantys vedžioti šunis, gudresni atrėžia, esą atėjo per kopas, kopose tokio ženklo esą nepastebėję. Dažniausiai tokia asmenys būna įspėjami, tačiau neklausantys nurodymų sulaukia ir administracinės baudos.
Penktadienį buvo nubaustas asmuo, kurio augintinis vos nepalindo po gelbėtojų transporto priemonės ratais. Šuns šeimininkas puolė gelbėtojus auklėti ir nešykštėjo patarimų, kaip jiems derėtų važiuoti, ir kur galėtų važiuoti. Tačiau jis užmiršo, kad pats atsivedė keturkojį į tą pliažo ruožą, kur šunis vedžioti draudžiamą. Buvo surašytas protokolas.
Grėsmė iš jūros
Kol policija ir gelbėtojai dėjo pastangas užkardydami viešosios tvarkos pažeidimus krante, grėsmė poilsiautojų saugumui kilo jūroje. Šiaurinėje Palangos dalyje buvo pastebėtas asmuo chuliganiškai po jūrą plaukiojantis mėlynos spalvos vandens motociklu. Jis nardė tarp besimaudančių poilsiautojų keldamas grėsmę. Vienu metu jis nesuvaldė savo plaukiojančios transporto priemonės ir kliudė besimaudančią moterį. Asmens identifikuoti nepavyko, tačiau poilsiautojai užfiksavo vandens motociklo valstybinį numerį: LT15672.
Nebaudžiami ir piktybiškai taisykles pažeidinėjantys vandens motociklų savininkai – nauja grėsmė poilsiautojams. Paprastai – tai pasiturintys, auksinėmis grandinėmis ir apyrankėmis kūnus puošiantys asmenys, kurie išgali įsigyti brangią vandens transporto priemonę, tačiau nesugeba įsigilinti į tokių pramoginių laivų eismą reglamentuojančias taisykles.
Todėl penktadienį policijos pareigūnai patruliavo nebe pliaže, o jūroje. Tokia taktika pasiteisino, kadangi vos išplaukus buvo pastebėta motorinė valtis ties vadinamuoju Gubojos pliažu. Priplaukus prie kranto paaiškėjo, kad valties savininkas ne tik pažeidė Palangos savivaldybės tarybos patvirtintas Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisykles, bet ir nebuvo pranešęs apie savo norą pasiplaukioti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinei. Šį veiksmą galima atlikti tiesiog telefonu.
Minėtose kurorto taisyklėse draudžiama „plaukioti plaukiojimui pritaikytomis plaukiojimo priemonėmis tam neskirtose paplūdimių maudyklų zonose, jomis kelti pavojų žmonėms ir aplinkai.“ Išvertus į žmonių kalbą tai reikštų, kad pramoginius laivus tiek nuleisti į vandenį, tiek jais priplaukti prie kranto galima tik griežtai nustatytose ir plūdurais nužymėtose vietose.
Toje vietoje, kurioje buvo pastebėtas minėtasis kateris, nebuvo jokio plūdurais pažymėto farvaterio. Palangos savivaldybė yra numačiusi tik vieną vietą, kurioje galima į vandenį nuleisti atsigabentą nuosavą pramoginį laivelį, taip pat ir vandens motociklą, – ties Ošupio taku (Šiek tiek vėliau apie tai, kad ir čia ne apie viską kurorto administracija pagalvojo).
Šiame paplūdimio ruože galima ir grįžti atgal į krantą. Tačiau pasiplaukiojus jūroje, sušalus, prireikus į tualetą ar dėl kitų priežasčių priplaukti prie kranto galima keliose vietose, kurios yra nužymėtos plūdurais, todėl jose nesimaudo poilsiautojai. Tiesa, priplaukti prie kranto galima tik gavus tos vietos operatoriaus leidimą.
Policijos pareigūnė kauniečiui katerio savininkui surašė protokolą už taisyklių pažeidimą, taip pat asmuo sulauks žinutės ir iš VST Pakrančių apsaugos rinktinės.
Džipais per smėlį
Priplaukus jau minėtąjį Ošupio taką, kur leidžiama legaliai į jūrą nuleisti vandens motociklus, pastebėti pliaže stovintys automobiliai, kuriai ir buvo atgabentos minėtos plaukiojimo priemonės. Tačiau automobilių savininkai į paplūdimį atvažiuoti neturi teisės, kadangi tai draudžia ties įvažiavimo keliu stovintis kelio ženklas „Transporto priemonių eismas draudžiamas“. Laikantis tokios logikos, vandens motociklo savininkas gali tik atvažiuoti iki krante esančios stovėjimo aikštelės, čia atkabinti priekabą su plaukiojimo priemone ir rankomis ją nuridenti į paplūdimį.
Pamatęs atplaukiančius pareigūnus vieno džipo BMW savininkas pavojingai manevruodamas tarp poilsiautojų ir sukeldamas smėlio dulkių debesis rovė iš pliažo. Kito džipo savininkas paslėpė savo automobilį už gelbėtojų posto. Nepaisant to, abiem nepavyko išvengti atsakomybės ir jiems buvo surašyti protokolai už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Palangos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas „Defi“ tvirtino, kad situacija Ošupio take liudija apie Palangos savivaldybės administracija „neapsižiūrėjimą“.
„Formaliai čia galima nuleisti vandens motociklus, tačiau atvažiuoti į pliažą automobiliais – draudžiama. Be to, nėra atskirai pažymėta transporto judėjimo prie jūros takas, todėl poilsiautojai nežino, kur galima ilsėti, o kur ne. Taip pat nėra plūdurais atitverto farvaterio, tad neaišku, kur vandens motociklais būtų galima plaukti nekeliant grėsmės vandenyje su vaikais pramogaujantiems poilsiautojams. Jei tų „namų darbų“ neatliko savivaldybė, galėtų patys vandens motociklų savininkai susiorganizuoti ir savo jėgomis įrengti infrastruktūrą“, - sakė J. Pirožnikas.
Tuo pat metu į pliažą atvažiavo ir VST Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai, kurie tikrino plaukiojimo priemonių savininkus, kad jie prieš išplaukdami į jūrą pramogauti praneštų apie ketinimus rinktinės budėtojui.
Tuo pačiu užfiksuoti trys vandens motociklai be valstybinių numerių. Už atsakomybės taikymą padarius šį nusižengimą atsakinga Saugios laivybos administracija.
Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia
Gal žinodami, o gal gudraudami, kai kurie asmenys savo vandens motociklus į jūrą atsiveža nuleisti ties senąja Nemirsetos gelbėjimo stotimi Pajūrio regioniniame parke. Čia yra privažiavimo į pajūrį kelias, tačiau juo naudotis gali tik žvejai, o prašaliečiams reikėtų gauti Pajūrio regioninio parko direkcijos leidimą.
Ketvirtadienį buvo užfiksuotas asmuo, ketinęs vandens motociklą nuleisti be direkcijos leidimo. Tiek Palangos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vadovo pavaduotojas Ričardas Kurpius, tiek policijos pareigūnė sulaukė priekaištų dėl netobulos Lietuvos Respublikos teisinės sistemos, mat šis draudimas esą riboja neleistinoje vietoje paplaukioti nusprendusio asmens teises. Ilgai priekaištavęs asmuo pakluso ir išvažiavo iš pliažo tik perspėjus, kad bus surašytas protokolas net už kelis pažeidimus.
Nors šis asmuo ir išvažiavo, tačiau toje vietoje tą pačią akimirką vandens motociklais atplaukė dar du asmenys, kurie nuėjo atsigaivinti ir krante esančią lauko kavinę. Jie toje vietoje prie kranto priplaukti negali. Tą padaryti galit tik jau ties minėtu Ošupio taku. Transporto priemonės buvo užfiksuotos ir jų duomenys perduoti atsakingoms tarnyboms.
Šeštadienį atvėsus orams poilsiautojų antplūdis į pajūrį sumažėjo.