Prasidėjo kaip lengvas apsinuodijimas maistu
Anot kaunietės Eglės, su draugu užsisakiusi kelionę į Turkiją, keturių žvaigždžių viešbutį, mergina nesivaikė jokios prabangos, tačiau nesitikėjo, kad atostogos pakryps tokia linkme.
„Viešbutis iškart kėlė įtarimų savo požiūriu į higieną. Bet mes kažkaip nesureikšminome ir tikrai važiavome ne prašmatnybių ieškoti. Kambariuose buvo viskas gerai, jie blizgėjo, bet tokios detalės kaip duonos mėtymas tiesiog ant stalo ar leidimas sau viešai pasikasyti pvz. pažastį ir po to liesti svečių duoną, mums signalizavo, kad su šios vietos darbuotojais yra tam tikrų prasilenkimų dėl suvokimo, kas yra higieniška.
Ketvirtą atostogų dieną mes išplaukėme paminėti mano draugo gimtadienio. Kadangi jis turi giluminio nardymo pažymėjimą, išsiruošė nardyti, o aš likau laive. Skaitant knygą ir deginantis, man pradėjo darytis labai bloga. Kadangi organizmas netoleruoja nei ilgų kelionių automobiliu vingiuotais keliukais, nei plaukimo laivu, galvojau, kad tai viso labo tas pykinimas, kuris man gana įprastas. Tiesa, buvo keista, nes buvau išgėrusi vaistų nuo šio pykinimo, kurie visada suveikia.“
Jau netrukus mergina laive pradėjo vemti ir jaustis vis prasčiau. Grįžę į viešbutį, pora pasirūpino vaistais, kurie neva turėtų padėti, jei užsikrėsta nuo vietinės bakterijos. „Tie vaistai man visiškai nepadėjo, aš nuolat vėmiau, viduriavau, savijauta buvo klaiki, temperatūra kilo akyse. Naktį aš jau tiesiog nebegalėjau ramiai gulėti, visa purčiausi iš šalčio, o temperatūra nuo 39 su dalimis vos numušus vaistais, ji vėl kilo. Galiausiai iš ryto norėjau nusileisti į pirmą viešbučio aukštą, tačiau prie lifto supratau, kad aš tiesiogine to žodžio prasme nebepastoviu ant kojų. Liftas atvažiuos tuoj pat, o man jau reikia sėstis ant grindų“, – apie apėmusį sunkiai nupasakojamą silpnumą pasakoja Eglė. Tada viešbučio administracija merginai iškvietė automobilį, kuris nuvežė tiesiai į ligoninę Eglę ir dar vieną merginą iš viešbučio su labai panašiais, tik dar silpnesniais, simptomais.
Gydytojas davė vieną patarimą
„Nuvykus į ligoninę, man buvo iškart padaryti kraujo tyrimai, statomos lašelinės. Pasak gydytojo, kraujo tyrimas rodė, kad čia per parą jau spėjo labai įsibujoti bakterija ir jokie mano pačios geriami vaistai jau tikrai nebūtų padėję. Iš mūsų viešbučio blogiausiai buvo man ir dar vienai merginai, tad į ligoninę paguldė mus dvi. Aš iki šiol nežinau, kas nutiko, bet ligoninėje dirbo ukrainietis gydytojas, o mes lietuviai, tad jis labai draugiškai mus sutiko ir dalį dienos praleido mūsų palatoje. Šis gydytojas pasakė niekada nevalgyti viešbučiuose jau supjaustyto arbūzo ar meleono. Nebent aiškiai matėme, kad šie vaisiai supjaustyti tikrai ką tik ir labai švariai, mat ant jų itin greitai dauginaisi bakterijos, o jei viešbučio ar kitos vietos higiena kelia nors kiek abejonių – tada išvis labai didelė apsinuodijimo tikimybė. Nežinau, sutapimas ar ne, bet aš iš tiesų vienintelį kartą tame viešbutyje paragavau arbūzo pietų metu ir po nepilnos paros jau turėjau didelių bėdų. Ne sykį esu apsinuodijusi, bet tąkart tikrai atrodė, kad gali labai blogai baigtis“.
Ligoninėje Eglė praleido dešimt valandų: „Labai nustebino ligoninės prabangi išvaizda, aptarnavimas greitis, bet gydytojas sakė, kad tai – turistų ligoninė, o turistai nori visko greit, jiems nesinori atostogų leisti palatoje. Todėl 10 valandų, turbo kokteilis lašelinėje ir grįžau jau galėdama pastovėti ant kojų. Visa laimė ta, kad nebelaukėme ir vykome į ligoninę. Mane lydėjo mano draugas, kitą merginą lydėjo jos tėtis, tad tądien keturiese ir praleidome kiek neplanuotoje kelionės „ekskursijoje“. Nuo to laiko aš niekada kelionėse nebevalgau pjaustytų vaisių ir niekada nebetaupau pinigų draudimui, nes tą kartą man buvo mintis, kam draustis, niekada nieko nebūna. Bet dėl visa ko apsidraudžiau ir vėliau mūsų sąskaita už tas 10 valandų ligoninėje atėjo jau su trimis nuliais, tai būtų buvę labai gaila tai apmokėti iš savo kišenės, – atsiminimais dalinasi Eglė.
Per metus – 500 atvejų
Tai, kad ilgai lauktos atostogos užsienyje gali neplanuotai apkarsti, rodo ir draudimo bendrovės duomenys. Nuo 2024 m. pradžios vien Turkijoje ir Egipte poilsiaujantys lietuviai pranešė apie beveik 100 sutrikusios sveikatos atvejų, o per 2023 m. tokių įvykių fiksuota daugiau nei 500.
„Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, perkaitimai saulėje yra dažniausi negalavimai, dėl kurių į medicinos įstaigas kreipiasi Turkijoje, Egipte ar kitose šalyse poilsiaujantys lietuviai. Taip pat pasitaiko ir įvairių odos ligų, alerginių reakcijų, trauminių susižalojimų prie baseino ar vandenyje, tačiau jų stebime ženkliai mažiau nei įvairių infekcinių ligų“, – pranešime spaudai teigia ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė Lina Karutienė.
Ekspertė pastebi, kad sąskaitos už nesunkių infekcinių ligų gydymą Turkijoje gali siekti nuo 600 iki 2000 Eur, o Egipte jos yra dar didesnės ir gali viršyti net 3000 Eur.
Iššūkiai imuninei sistemai
Antakalnio poliklinikos Priėmimo skyriaus vedėjos, šeimos gydytojos Malgožatos Puzelevič teigimu, iš atostogų užsienyje grįžę pacientai dažniausiai serga viršutinių kvėpavimo takų ar žarnyno infekcinėmis ligomis, taip pat pasireiškia ir alerginių reakcijų, dilgėlinės ar atopinio dermatito paūmėjimo atvejų.
„Kai iš šaltesnio klimato atvykstame į šiltesnį, organizmui prie šio pokyčio nepavyksta prisitaikyti taip greitai. Sausas oras skrydžio metu, skysčių trūkumas taip pat yra palankios sąlygos daugintis susirgimus sukeliantiems virusams. Verta nepamiršti ir mums neįprasto maisto, organizmui nepažįstamų ligų sukėlėjų, su kuriais imuninė sistema neturėjo progos susipažinti. Visa tai reikšmingai silpnina mūsų imuninę sistemą“, – sako M. Puzelevič.
Gydytoja taip pat pastebi, kad ligos gerokai dažniau užklumpa kūdikius, kurių imuninė sistema dar nėra susiformavusi, ir vaikus iki 5–6 metų, pasižyminčius dideliu smalsumu ir noru viską išbandyti, paliesti, paragauti.
Kruopštus pasiruošimas – ligų priešas
Nors tykančių pavojų svečiose šalyse yra išties nemažai, jų išvengti galima tinkamai pasiruošus kelionei. Šeimos gydytoja siūlo neatsisakyti kelionių kryptims rekomenduojamų skiepų ir laikytis kelių paprastų principų.
„Suaugusiems rekomenduojama pasirūpinti skiepais nuo stabligės, hepatitų A ir B revakcinacija, o vaikams rekomenduojama laikytis nacionalinio skiepų kalendoriaus. Papildomų skiepų nereikia, nebent vykstate į tolimas šalis, kuriose kai kurie skiepai yra privalomi“, – pranešime spaudai pasakoja M. Puzelevič.
Ji taip pat pataria atostogų metu išlikti atidiems – kreipti dėmesį į tai, kur einate ar ką valgote, įsivertinti rizikas. „Patartina saugotis termiškai neapdoroto maisto ir vietinio vandens iš čiaupo. Taip pat svarbu išlikti budriems, neatsipalaiduoti iki galo, saugotis ne tik ligų, bet ir traumų, kurias gali sukelti egzotiniai jūros gyvūnai, aštrūs akmenys ar tiesiog slidi baseino zonos danga. Pasirūpinkite specialia avalyne maudynėms, kelionine vaistinėle, kurioje visada turi būti apsaugos nuo saulės, kasdien vartojamų vaistų“, – patarimais dalijasi gydytoja M. Puzelevič.