„Darbuotojų saugos sveikatos įstatymas numato, kad darbuotojas turi teisę reikalauti iš darbdavio užtikrinti darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbdavio pareiga – tas sąlygas užtikrinti, todėl net ir kalbant apie temperatūrą, darbdavys turi imtis visų priemonių, kad darbuotojai darbe būtų saugūs ir dėl per šalto ar per karšto oro darbe nenukentėtų“, – laidoje DELFI 11 teigė Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyr. darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė.
Inspektorė įvardijo, kad ribos, kokioje temperatūroje jau būtų nebegalima dirbti lauke – nėra, tačiau yra nustatyta, kokia temperatūra turėtų būti patalpose. „Lauko temperatūrai darbdavys negali daryti įtakos, todėl tos viršutinės ribos nėra, – kalbėjo R. Zubkevičiūtė. – Patalpose yra griežtai reglamentuota ir minimali, ir maksimali temperatūra, priklauso nuo to, kaip žmogus sunkiai dirba.“
Biure turi būti ne aukštesnė nei 28 laipsnių temperatūra, jei dirba sunkų fizinį darbą – 26 laipsniai.
R. Zubkevičiūtė teigė, kad dėl karščio inspekcija sulaukia daugiau skundų nei dėl šalčio, nors žiemą skundžiasi ir dėl jo. „Prie šalčio mes pripratę, žinome, kaip jį valdyti, esame pasirengę, nes Lietuva šiaip ar taip – šiaurinėje zonoje. Prie karščio esame visiškai nepratę, kiekvieną kartą kai pakyla iki 30 laipsnių – ekstremali situacija, todėl skundų sulaukiame“, – teigė inspektorė.
Skundus patikrinę inspektoriai nurodo, ką darbdavys turėtų pakeisti. Jei situacija nesikeičia, darbdaviui gali būti taikoma bauda nuo kelių dešimčių eurų iki tūkstančio. „Jei darbdavys nevykdo reikalavimo sumažinti temperatūrą patalpose, tokiu atveju yra numatyta bauda už reikalavimo nevykdymą“, – įvardijo inspektorė.
DELFI 11 laidoje taip pat viešėjęs įmonės „Fegda“ generalinis direktorius Žydrius Baublys teigė, kad jų darbuotojams kelius tiesti tenka ir prie 30, ir prie 35 laipsnių karščio. Tiesa, kelininkų įmonės vadovas pabrėžė, kad užplūdus karščiams teko didinti pertraukų skaičių bei trumpinti darbo dieną, nors užsakovams svarbiausia kuo greičiau atlikti darbai.
Tiesa, jis pabrėžė, kad nors jo įmonė darbus vykdo lauke, dar nė vieno darbuotojo sveikata nesutriko. O ką daryti, jei dirbant karštyje sutrinka sveikata? „Darbdaviai yra atsakingi už tai, kad darbuotojai nepatirtų žalos sveikatai darbe. Todėl, jei darbuotojai jaučia diskomfortą, pirmiausia turi pranešti savo tiesioginiam vadovui ir vadovas turi imtis priemonių, – teigė R. Zubkevičiūtė ir įvardijo, kad pernai buvo tokių atvejų, kai lauke dirbę asmenys patyrė šilumos smūgį. – Tokiais atvejais – darbdavio atsakomybė, kad jis nesužiūrėjo ir neužtikrino sąlygų darbuotojams.“
Užplūdus karščiams dėl sąlygų mokyklose ėmė skųstis ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Skundėsi ir ligoninėse gulintys pacientai, ir gydytojai, kurie tvirtino, kad operacinėse tvyro 30 laipsnių temperatūra. R. Zubkevičiūtė įvardijo, kad skundai nebuvo tik „Facebook“ platformoje, buvo mokytojų, kurie teikė skundus ir inspekcijai, skundėsi ir ligoninių darbuotojai. „Gavome skundų ir iš ligoninių, ir iš švietimo įstaigų, ir iš ligoninių. Kai kurios švietimo įstaigos sustabdė darbus, davė vaikams laisvų dienų“, – laidoje DELFI 11 kalbėjo inspektorė.
Jos teigimu, inspekcija į tokius skundus reaguoja kuo greičiau, kol karštis neatslūgo.
Inspektorė pastebėjo, kad itin daug skundų inspekcija sulaukdavo iš darbuotojų, kurie dirba ofisuose stikliniuose pastatuose. Jos teigimu, po kelių apsilankymų darbdaviai sutvarkydavo trūkumus ir skundai nuslūgo. Vis dėlto, kas turi pasirūpinti geromis sąlygomis darbui pastate, kuriame įsikūrę daug įmonių?
„Atsakingas pastato valdytojas. Jis turi reguliuoti šildymą ir kondicionavimą, – teigė inspektorė ir pabrėžė, kad darbuotojas neturi ieškoti pastato valdytojo, visus skundus turi išsakyti darbdaviui. – Turi kreiptis į savo tiesioginį vadovą, vadovas klausimą sprendžia su administracija, o administracija rūpinasi santykiais su pastato valdytoju.“
Beje, jei trūkumai nepašalinami, įspėjimą arba baudą iš inspekcijos ir tokiu atveju gautų ne pastato valdytojas, o darbdavys.
R. Zubkevičiūtė įvardijo, kad yra reglamentuota, kokios sąlygos turi būti sudarytos biuruose dirbantiems asmenims: turi būti pakankamai ploto vienam asmeniui, neturi būti cheminės taršos, nebūtų dulkių, būtų tinkamas vėdinimas ir apšvietimas.
Dirbantiems lauke, anot inspektorės, turi būti įrengtos vėsios vietos, pastogės ar specialūs vagonėliai, kur darbuotojai galėtų pailsėti ir atvėsti nuo alinančio karščio.
O ar bijoti, kad pasiskundus darbdavys sužinos besiskundusio asmenybę? „Inspektorius, atlikdamas inspektavimą, niekada nepaviešina pareiškėjo pavardės ar kažkokios informacijos, pagal kurią būtų galima jį identifikuoti“, – kalbėjo inspektorė.
Vis dėlto, R. Zubkevičiūtė pabrėžė, kad skundai dėl karščio ar dėl šalčio – sezoniniai, dažniausiai darbuotojai skundžiasi dėl darbo apmokėjimo arba dėl darbo laiko apskaitos.
Tiesa, jei darbuotojui dėl per didelio karščio sutrinka sveikata, jis teismo keliu gali reikalauti iš darbdavio žalos atlyginimo.
Visą pokalbį apie darbo sąlygas alinančiame karštyje su Valstybinės darbo inspekcijios darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyr. darbo inspektore Rita Zubkevičiūte ir įmonės „Fegda“ generaliniu direktoriumi Žydriumi Baubliu žiūrėkite laidoje DELFI 11.
Laidą DELFI 11 žiūrėkite kiekvieną pirmadienį ir antradienį 11 valandą.