„Kai kur virš mėnesio buvo be kritulių ir gelbėjo tie vandens ištekliai, kurie išliko nuo žiemos ir ankstyvo pavasario, todėl neturime labai stiprių pasekmių. Miškuose sausa, nors vietomis jau palijo. Upės nusekusios, nusekę ir kai kurie vandens telkiniai – karjerai, ežerai. Vasarojai, žemės ūkio kultūros, kurios pasėtos šį pavasarį, taip pat kenčia nuo sausringų sąlygų“, – sako klimatologas.
Prognozės kinta
„Birželio mėnesio viduryje prognozavo, kad liepos mėnesį bus mažiau kritulių nei įprastai. Dabar prognozė atnaujinta – kritulių turėtų būti apie normą, bet tam, kad panaikintų sausros padarinius, jų turėtų būti daugiau už normą. Pirmiausia turi tą žemę atlyti“, – dalijasi pašnekovas.
Klimatologas paaiškina, kad pakanka pasižvalgyti po pievas ir gazonus, kurie jau išdegė ir žolė negali atsinaujinti, nes nepakanka vandens. Tolesnės vasaros prognozės, anot G. Stankūnavičiaus, nėra tokios palankios, kaip norėtųsi.
„Mano asmenine nuomone, sausra ne visur bus „užgesinta“, jei taip galima sakyti. Kritulių struktūra dabar labai epizodinė tiek laiko, tiek erdvės aspektu. Gali būti pavienių liūčių, kurios per dieną išpils net ir pusės mėnesio normą, bet tokie krituliai dažniausiai labai greitai suteka į upes, upelius, baseinus ir dirvožemis mažai pasisavina. Tas pats miestuose – ten daug dirbtinių paviršių, vanduo įteka į kanalizacijos ertmes ir patenka į upes. Tam, kad sausros padarinius visiškai panaikintų, turi būti ištisinis nuoseklus vidutinis ar silpnas lietus – tik tuomet žemė atmirktų ir sausros sąlygos dingtų“, – įvardija klimatologas.
Sausra žalos padaro ir pasėliams, ir gyvajai gamtai
Apie sausros padarinius daug kalba ūkininkai, tačiau kenčia ne tik įvairių kultūrų augintojai, bet ir gyvoji gamta.
„Kenčia spygliuočiai, ypač eglės. Nesu botanikas, bet tikrai žinau, kad Lietuvoje eglės po truputį nyksta. Pušims tai gal mažiau kenkia. Lapuočiai dar labiau atsparūs sausroms. Kadangi saulėtų dienų daugiau nei įprastai, labiau žydi vandens telkiniai – vadinasi, juose lieka mažiau deguonies, gali trokšti žuvys, kiti organizmai“, – sausros pasekmes vardija pašnekovas.
Klimatologas G. Stankūnavičius pastebi, kad Lietuvai kenčiant nuo sausros Pietų Europoje šiais metais buvo vėsi ir lietinga gegužė bei šiek tiek birželio. Tiesa, Ispanija ir dalis Portugalijos taip pat patyrė stiprią sausrą. Balkanų šalyse gausiai lyja, patvinusios upės, ir nors potvynių padariniai kelia problemų, žmonės džiaugiasi, kad lietūs atkuria vandens išteklius.
„Didžiojoje Europos dalyje labai margas vaizdas. Kiek ilgiau tas aukštas slėgis laikėsi Britanijoje, ten gamta greičiau reaguoja į lietaus nebuvimą, kai kuriose centrinės bei pietinės Anglijos dalyse, taip pat rytinėje Airijos dalyje apie 20 dienų nebuvo kritulių, tad labai greitai paruduoja pievos, nusenka upės. Bet tokios sausros, kokia pernai vasaros pradžioje buvo Prancūzijoje, vakarinėje Vokietijos dalyje, palietė šiek tiek Austrijos, šiais metais nėra“, – apžvelgia G. Stankūnavičius.
Pašnekovas sako, kad sausros šiais metais niokoja Iberijos (Pirėnų) pusiasalį, tačiau ten tokios klimato sąlygos nėra neįprastos.
Ar Lietuva sulauks didesnių sausrų, klimatologas sako nesantis tikras ir gąsdinti neskuba, visgi patikėti laistyti pasėlius tik natūraliai gamtai nerekomenduoja. Anot G. Stankūnavičiaus, dar sovietmečiu kolūkiai turėjo didžiules laukų laistymo sistemas, kurias šiuo metu sau leidžia dideli ūkiai, o mažieji vis dar kenčia nuo sausrų. Miškuose sausrų keliamus gaisrus taip pat ne visuomet pavyksta greitai suvaldyti, tad, kaip sako pašnekovas, turime pasiruošti gamtos permainoms ir stengtis jas laiku užkardyti.
