Vandens kokybė, persirengimo kabinos, geriamasis vanduo, tualetai, saugumas – pagrindiniai gero paplūdimio kriterijai. Juos atitinkantiems paplūdimiams skiriamas ekologiško paplūdimio ženklas – mėlynoji vėliava.
Mėlynąja vėliava šiais metais dabinasi Nidos ir Juodkrantės centriniai paplūdimiai, Preilos paplūdimys, Palangos savivaldybės Birutės parko paplūdimys. Klaipėdos miesto savivaldybės paplūdimiuose šią vasarą mėlynosios vėliavos nėra. Dar praėjusiais metais ji plevėsavo I Smiltynės ir II Melnragės paplūdimiuose. Progresas...
Kitas klausimas, kiek Klaipėdoje turime restoranų ar kavinių ant jūros kranto? Nedidelis ekskursas į praeitį. Dar 1894 m. Giruliuose, pagrindinio kelio į paplūdimį dešinėje pusėje, ant kopos, buvo pastatytas ir atidarytas restoranas-poilsio salė, vadinta „Seebad Försterei Strandhalle“. Išskirtinės architektūros pastatas buvo pirklių konsulo Heinricho Pyčo (Heinrich Pietsch) ir komercijos tarėjo miesto tarybos garbės atstovo Vilhelmo Pyčo (Wilhelm Pietch) dovana miestiečiams.
Palei taką į paplūdimį Giruliuose XX a. pradžioje taip pat veikė vilos „Passionat“, „Lardong“ ir „Villa Concordia“. Kiek restoranų, kavinių pajūryje turime dabar? Dvi. Abi I Melnragėje prie molo.
Verslas klesti
„Klestime, augame, plečiamės. Vasarą – visiškas anšlagas. Antras aukštas, kuris skirtas asmeninėms šventėms, užsakytas visus vasaros savaitgalius, trečiadienius, taip pat rugsėjį, spalį ir jau turime užsakymų kitiems metams. Žiemą, kai užsidaro lauko terasos, vietos lieka mažiau, žmonės laukia eilėse, kad gautų staliuką“, – sakė penktus metus skaičiuojančio restorano „Baltas ruonis“ vadovė Gintarė Jonikaitė.
Priminsime, kad šis restoranas buvo įrengtas ilgus metus apleistame pasieniečių bokštelyje. Pasak pašnekovės, pradžia nebuvo lengva, nes restoranas nesiūlo daugumai Lietuvos pajūrio poilsiautojų įprasto alaus, keptos duonos ir šaltibarščių.
„Mes siūlome kelionę po pasaulį ir kviečiame paragauti įvairių pasaulio virtuvių skonių. Tai buvo kiek neįprasta koncepcija Klaipėdoje ir šiek tiek užtruko, kol žmonės atrado mūsų maistą. Tie, kurie atrado, sugrįžta“, – sakė G. Jonikaitė. Tai, kad pašnekovė nemeluoja, patvirtina ir įmonės finansiniai rodikliai. Restorano pardavimai pastaruosius trejus metus auga geometrine progresija.
Poreikis yra
Tiesa, dauguma restorano svečių, anot pašnekovės, vasarą yra suvažiavę iš visos Lietuvos, klaipėdiečiai gi čia lankosi daugiau šaltuoju metų laiku.
„Labai dažnai mūsų svečiai sako, kad Klaipėdoje labai trūksta daugiau restoranų, kavinių, spa, viešbučių ant jūros kranto. Kai mes patys čia gyvename, to tarsi nejaučiame, tačiau to labai reikia, jeigu norime, kad į Klaipėdą žmonės važiuotų taip pat, kaip važiuoja į Palangą ar Nidą. Dabar liūdime, kad šaltuoju metų laiku miestas ištuštėja, tačiau nieko nedaroma. Jeigu pajūryje atsirastų visus metus veikiančių restoranų, kitų pramogų alėja – ji trauktų žmones“, – savo nuomonę dėstė restorano direktorė.
Nėra elementarios infrastruktūros
Be kelių išskirtinių maitinimo įstaigų, kurioms pasisekė, nes jos yra šalia automobilių aikštelės ir turi visą reikalingą infrastruktūrą, Klaipėdos miesto paplūdimiuose verslininkams sudaryta galimybė išsinuomoti 8 savivaldybės išskirtus plotus ir juose plėtoti sezoninį laikinų kavinių, paplūdimio įrangos ir pramogų verslą.
Pasak BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus Žiginto Narmonto, šią vasarą paslaugos teikiamos tik šešiuose plotuose.
„Kavinėms, restoranams reikia infrastruktūros, o jos nėra. Turi patys atsivežti vandenį, pasirūpinti nuotekų surinkimu ir t. t. Vasaros sezonas pas mus trumpas, orai permainingi. Tikriausiai verslininkams tiesiog neapsimoka“, – svarstė pašnekovas.
Klaipėdos miesto Neįgaliųjų paplūdimyje kavinę „Kupolas“ valdanti verslininkų Junokų šeima patvirtino šią mintį. „Lietuvoje, o ypač Klaipėdoje, verslams sudarytos labai griežtos sąlygos, labai daug nereikalingų apribojimų ir draudimų. Dėl to sezoninis paplūdimių verslas šiuo metu yra tik kelių entuziastingų klaipėdiečių hobis. Atvykusieji iš kitų miestų pabandė ir metė. Norime būti šiuolaikiškas miestas, norime gyvybės paplūdimiuose, norime kokybės, o sąlygų tam nėra. Mes labai norėtume pasiūlyti kokybiškesnį maitinimą, tačiau negalime įsirengti normalios virtuvės, nes nėra komunikacijų. Negalime patiekti maistą normaliuose induose, tik vienkartiniuose. Negalime prekiauti stipriu alkoholiu, tik silpnu.
Vandenį turime atsivežti, įrengti kilnojamus sanitarinius mazgus, nuotekas, atliekas surinkti. Vien šios minimalios infrastruktūros aptarnavimas sudaro didžiąją dalį mūsų išlaidų. Taip yra Klaipėdoje, net Palangoje, Neringoje sąlygos – geresnės“, – komentavo Erika Junokė.
Per daug draudimų
Beje, leidimas veiklai paplūdimių kavinėms Klaipėdos mieste išduodamas tik nuo gegužės 1 iki rugsėjo 30 d. Po to viskas turi būti surinkta ir išvežta.
„Kodėl? Šiais metais žmonių pilni paplūdimiai buvo jau balandį. Žiemą, kai šviečia saulė arba kai būna audra, paplūdimiuose žmonių būna ne mažiau nei vasarą. Jie gal mielai atsigertų arbatos ar karšto vyno, sušiltų kavinėje. Kodėl nesudaromos galimybės verslininkams veikti visus metus? Taip, gal aštuonios kavinės ir neišsilaikytų, gal išsilaikytų dvi. Bet kodėl drausti?“ – retoriškai klausė „Kupolo“ kavinės atstovė.
Klaipėdą aplenkia
„Poilsiautojai, deja, dažniausiai aplenkia Klaipėdą. Nepatinka žmonėms uosto vaizdai, sako, kad Klaipėdos paplūdimiuose trūksta ir švaros, ir restoranų, kokybiško poilsio erdvių ir pramogų.
Paplūdimio piknikams dažniausiai klientais pasirenka Palangos ir Kunigiškių paplūdimius, Klaipėdoje nėra tam gerų vietų“, – sakė „Vakarų ekspresui“ antrą sezoną paplūdimio piknikų organizavimo verslą drauge su vyru auginanti Brigita Jurkutė.
Anot pašnekovės, paplūdimio piknikai pastaraisiais metais yra labai populiarūs. „Šią veiklą pradėjome su vyru praeitais metais. Šiemet jau esame trise su mažu vaiku, tad kiek sunkiau suderinti šeimą ir darbą, tačiau stengiamės.
Nors orai šią vasarą gana permainingi, tačiau užsakymų paplūdimio piknikams tikrai gana daug. Neskaičiuojame, bet kiekvieną savaitgalį bent po tris suorganizuojame, o ir darbo dienomis – nemažai“, – pasakojo klaipėdietė. Anot pašnekovės, paplūdimio piknikus užsakovai renkasi gimtadieniui, mergvakariui, tiesiog romantiškai poros vakarienei ar piršlyboms.
B. Jurkutė abejoja, kad paplūdimio piknikai organizuojami kaip alternatyva restoranams. „Piknikai prie jūros nėra apie maistą, karštų patiekalų niekas jų metu nevalgo, tik užkandžius, desertus, geria šampaną. Paplūdimio piknikas tai daugiau gražus ir kultūringas laiko praleidimo būdas. Jo dalyviai pasidaro fotosesiją, šnekučiuojasi, žaidžia žaidimus ar užsiima kokia kita įdomia veikla“, – sakė J. Jurkutė.
Tokią pat paslaugą siūlančios klaipėdietės Dovilė Kvekšaitė ir Rūta Žilionytė atrado piknikams tinkamų vietų mūsų miesto paplūdimiuose.
„Tik savo vietų mes neišduodame“, – šypsojosi D. Kvekšaitė. Šios pašnekovės galvoja, kad vis dėlto paplūdimio piknikus žmonės renkasi kaip originalią, daugiau privatumo ir jaukumo turinčią alternatyvą restoranui ar kavinei.
„Mūsų uždavinys – sukurti jaukią, romantišką ir estetišką erdvę. Pastatyti staliukus, juos padengti gražiais indais, įrankiais, papuošti, pritaikyti kitas dekoracijas pagal pageidaujamą temą. Vakaro programa ir maistas – tai jau pačių pikniko dalyvių atsakomybė“, – sakė Dovilė.