Įmonės vis dažniau diegia sprendimus, padedančius taupyti. Pramonės sektorius imasi vis įvairesnių priemonių, kad pagerintų tvarumo rodiklius neprarandant pelno. Lietuvos įmonės už tvarumo sprendimus net apdovanojamos pasauliniu mastu, tačiau jų atstovai įsitikinę – galima padaryti dar daugiau.
Įmonės dalinasi panaudotu vandeniu
„Ignitis“ Energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė sako, kad yra nemažai būdų, kaip verslai galėtų sutaupyti dar daugiau vandens. Pramonės šakos, kurioms itin reikalingas vanduo: tekstilės, gėrimų sektoriai, yra vienos iš pirmųjų vandens taupymo inovatorių Lietuvoje. Jos teigimu, viena iš Lietuvoje gėrimus gaminanti įmonė yra nusistačiusi nulinį vandens švaistymo tikslą ir pernaudoja antrinį vandenį. Panašius tikslus turi ir tekstilės pramonė, siekianti naudoti vandenį pakartotinai – išvalyti ir panaudoti kituose procesuose, kuriems nereikia pirminio švarumo vandens.
„Kol kas negirdėjau, kad Lietuvos įmonės tarpusavyje dalintųsi panaudotu vandeniu, kad mažiau jo švaistytų. Tarptautinėje praktikoje tai veikia gana efektyviai. Pavyzdžiui, maisto sektoriaus įmonė panaudoja vandenį ir perduoda kitai, ji panaudoja ir perduoda dar kitai – taip į nuotekas galiausiai patenkantis vanduo pernaudojamas keletą kartų. Toks dalinimasis dažniausiai vykdomas laisvosiose ekonominėse zonose ar klasteriuose.
Manau, kad Lietuvoje ši praktika irgi atsiras. Dabar laisvosiose ekonominėse zonose bei klasteriuose taikomas šaltinių, žaliavų, energijos bendras panaudojimas. Vandens tvarumo sprendimai irgi turėtų atsirasti. Žinoma, reikia atkreipti dėmesį į įmonių sutelktinių taškų specifiką – ar jos papildo viena kitą ir gali dalintis“, – svarstė A. Vaitulevičė.
„Istoriškai klasikiniame procese buvo sunaudojama iki 15 kubinių m. vandens 1 t miltų. Vėliau industrijos standartas buvo 10 m3 rodiklis. Technologijoms tobulėjant, industrijai pavyko pasiekti 7, vėliau 6 m3/ 1 t rodiklį. Dar vėliau geriausios Europos gamyklos pasiekė 2,5–3 m3 vandens 1 t miltų.
Mūsų įmonės rodiklis šiuo metu yra geriausias tarp grupės gamyklų bei visoje industrijoje Europoje ir pasaulyje: mes sugebam perdirbti 1 t miltų tam tesunaudodami 1,5 m3 vandens. Taikome labai intensyvų vandens bei kondensato pakartotinį panaudojimą kur tik galima“, – pasakojo įmonės valdybos pirmininkas.
Taupo net biuro tualetuose
Labai daug vandens dažnai net nesusimąstydami suvartojame ir biuruose, kuriuose bene kasdien praleidžiame daug laiko. Dar juos įrenginėjant svarstoma, kaip užtikrinti tvarumą ir pasitelkus technologijas taupyti gamtos išteklius.
Vienas iš tokių pavyzdžių – SEB banko pastatas Vilniuje, kuriame vandens taupymo sistemos įrengtos galvojant tiek apie kasdien darbuotojų geriamą vandenį, tiek apie bendrą pastato vandentiekį.
Tualetų prietaisai pastate sureguliuoti taip, kad vieno apiplovimo metu sunaudotų ne daugiau nei 3,5 litrų vandens. Ekonomišku WC laikomas, jei vieno apiplovimo metu sunaudojama ne daugiau nei 6 litrai vandens. Taip pat pastate įrengti dušai, kurie per vieną minutę sunaudoja ne daugiau nei 4 litrus vandens – 3 kartus mažiau nei standartiniai dušai.
Visose vietose, kur darbuotojai gali nusiplauti rankas, naudojami sensoriniai čiaupai, kurie veikia tik tuo metu, kai plaunamos rankos. Pasitraukus nuo čiaupo vanduo nustoja bėgti. Taip išvengiama atvejų, kai paliekamas neužsuktas čiaupas ir vanduo eikvojamas be reikalo.
SEB banko tvarumo vadovas Audrius Rutkauskas pasakojo, kad buvo atsižvelgta ir į geriamąjį vandenį bei avarijos galimybę:
Taupymas prasideda nuo įpročių
A. Vaitulevičės manymu, vandens taupymas darbo vietose bei didelėse įmonėse prasideda nuo kiekvieno žmogaus asmeniškai. Tai, kaip elgiamės taupydami vandenį namuose, atsinešame ir į biurą. „Tebėra įprasta biuruose naudoti vandenį iš talpų. Jeigu darbuotojams neramu vartoti vandenį iš čiaupo, įmonės turėtų skirti resursų patikrinti jo kokybę. Daugiausia vandens biure sunaudojama virtuvėje bei tualete, tad pokyčius galima pradėti nuo ten. Efektyviausia virtuvėje būtų naudotis indaplove. Tarkime, susitarti laiką, iki kurio ryte bei popiet reikia sudėti indus į indaplovę ir ją įjungti“, – patarė pašnekovė.
Anot jos, labai svarbu kalbėtis su darbuotojais ir susitarti elgesio taisykles. Ant čiaupų biuruose galima pritaisyti vandenį taupančius aeratorius. Jie maišo vandenį su oro burbuliukais ir taip išleidžiama iki 50 proc. mažiau vandens. Taip pat galima naudoti maišytuvų jutiklius, dėl kurių vanduo bėga tik tuomet, kai fiksuoja rankas po čiaupu. Labai veiksmingas dalykas – nelaikyti nuolat atsukto vandens, kas lemia didelį vandens švaistymą.
Apie darbuotojų įtraukimą taikant tvarumo idėjas kalbėjo ir SEB atstovas. o teigimu, tvarumo tema – svarbi įmonės kultūros dalis: „SEB banke šviečiame darbuotojus ir skatiname tvarią veiklą. Vienas iš pavyzdžių – iniciatyvių darbuotojų grupės „iDo“ neseniai organizuota kampanija, kurios metu kvietėme kolegas plaunant rankas sunaudoti mažiau vandens ir popieriaus“.
Savivaldybės galėtų pasistengti labiau
Tvariai dirbančios Lietuvos įmonės nelieka nepastebėtos Europos ir pasauliniu mastu. Pavyzdžiui, SEB būstinei Vilniuje pagal BREEAM metodologiją suteiktas įvertinimas „Outstanding“. Vandens sunaudojimas – vienas iš kriterijų, pagal kurį buvo gautas maksimalus balų skaičius.
Pastate, pritaikytame 1000 darbuotojų, vidutiniškai per mėnesį sunaudojama tik 330 kub. metrų vandens. Į šias vandens sąnaudas įeina ir pastate esančio restorano sunaudojamas vanduo, vanduo augalų priežiūrai, laistymui, bei vanduo, kuris naudojamas kasdieniam bei generaliniam patalpų valymui.
„Roquette“ nuo 2018 m. yra vertinama „Ecovadis“, o 2019 metais gavo auksinį įvertinimą. Šis reitingas yra patikimiausia pasaulyje metodika, leidžianti įvertinti įmonės tvarumo ir socialinės atsakomybės valdymo sistemos kokybę.
Verslai pasiekia gana gerų rezultatų, tačiau kartais pasigenda vyriausybės paramos, mat technologijoms reikia nemenkų investicijų. D. Tvarijonavičius pabrėžė, kad investicijos nuosavam nuotekų valymui – individualus klausimas kiekvienai nuotekas generuojančiai pramonės įmonei.
„Lietuvoje finansavimo sistema iš esmės nebloga, tačiau pasigendame nuoseklumo. Apskritai vandens tiekimo ir valymo įkainiai pas mus vis dar vieni mažesnių Europoje. Tas beje ne visada gerai, ne visada tuo siunčiama teisinga žinia „pigus vanduo gyventojams ir verslui“ nėra nei girtinas, nei siektinas tikslas ir jis daugiau politinis nei ekonominis – ką tik pamatėme kaip „pigi energija“ virsta labai nepigia...“, – priminė pašnekovas.
A. Vaitulevičė pridūrė, kad šiek tiek daugiau galėtų pasistengti ir Lietuvos savivaldybės. „Manau, kad Lietuvos savivaldybės galėtų daugiau edukuoti gyventojus apie vandens švaistymą ir tvarumą. Galima daugiau kalbėti apie lietaus vandens surinkimą. Pavyzdžiui, viešose erdvėse, parkuose galėtų būti vandens surinkimo talpyklos. Galbūt savivaldybes būtų galima reitinguoti pagal vandens suvartojimą ir vienam žmogui tenkantį suvartojimą. Rengti edukacines akcijas, raginti vartoti vandenį tvariau“, – svarstė ji.