Pirmoji stotelė – Alūksnės miestas
Keliautojų-sutuoktinių pora Gabrielė Tetenskaitė-Žvirgždė ir Saulius žvirgždas tęsia kelionę po Latviją. Atsisveikinę su Latgalos regiono sostine Rezekne ir jos apylinkėmis, išgėrę rytinės kavos, jiedu pasuko į kitą etnokultūrinį Latvijos regioną ir šalies teritorinį vidurį – Vidžemę, kuriai priklauso ir sostinė Ryga.
„Pirmasis mūsų miestelis, su kuriuo susipažinsime Vidžemėje – Alūksnė“, – laidos pradžioje anonsavo S. Žvirgždas.
Šio miesto viduryje – to paties pavadinimo ežeras. Keliautojai atviravo, kad Alūksnė primena lietuviškąjį Birštoną – čia nepriekaištingai sutvarkyta aplinka, ramybė ir geri žmonės, kurie ne tik pamaitina, bet ir pasiteirauja, kur keliauja turistai ir juos palydi su šypsena.
„Kelionėje sunkiausia atsisakyti sėsti prie stalo, nes norisi pamatyti, turime važiuoti, laiko daug neturime, bet kartais nepavyksta“, – šyptelėjo S. Žvirgždas.
Pirmiausia jiedu sustojo Alūksnės turizmo ir informacijos centre (Ojara Vacieša gatvė 1, Alūksnė). Čia turizmo atstovai yra pasiryžę aprodyti visus populiariausius Alūksnės lankytinus objektus. Saulių ir Gabrielę po apylinkes vedžiojo turizmo centro atstovė Liva. Aukščiausias Latvijos taškas Alūksnė, anksčiau vadinta Marienburgu, slepia ir įdomią istoriją.
„Alūksnė turi savo labai gražią istoriją ir labai gražų palikimą, kurį paliko vokiečių baronai, nes čia galima pamatyti įvairiausių pilių ir statinių, malūnų, kurie yra palikti būtent vokiečių baronų“, – pasakojo G. Tetenskaitė-Žvirgždė.
Alūksnės ežere – apstu pramogų
Alūksnės ežere yra 4 salos, o sutuoktinių pora apsilankė didžiausioje, kurioje stūksto Livonijos ordino palikimas – pilis. Saloje telpa netgi futbolo maniežas, maža to – ir trys tinklinio aikštelės. Vaikščiojant ežero tilteliais, galima pasiklausyti muzikos, kuri sklinda iš specialiai įrengtų garsiakalbių, o vakare stebėti šviesų šou. Alūksnės ežere lankytojus kviečia ir specialiai žvejams pritaikytas žvejybos taškas.
„Čia yra ir specialus stalas su liniuote, kur pagavus žuvį ją gali pasidėti, pasimatuoti, o iš nupieštų paveikslėlių gali pabandyti atspėti, kokią tiksliai žuvį pagavai“, – pasakojo S. Žvirgždas.
Keliautojai aplankė ir čia įrengtą 37,8 metrų medinį aukščio apžvalgos bokštą, kurio viršuje darbuojasi ugniagesiai, kasdien stebintys, ar apylinkėse nerūksta ugnies dūmai. Apsilankymas bokšte kainuoja vos 1 eurą, o vaikams iki 7-erių – nemokamai.
„Prisipažinsiu, aš bijau aukščio. Turiu aukščio baimę, bet jaučiuosi saugiai, kadangi šis bokštas yra taip tvirtai suręstas, kad nejuda. Lietuvoje, kai užlipi į kokį nors metalinį apžvalgos bokštą, papučia vėjas ir jis pradeda linguoti. Čia to nėra“, – atviravo S. Žvirgždas.
Prie bokšto – pramoga, kuri patiks ir jūsų vaikams arba, kaip sako Saulius – ir suvaikėjusiems vyrams. Čia specialiai įrengtas stendas, su nupieštais realiais paukščių dydžiais. Atsistojus prie jo ir išskleidus rankas, galima pasimatuoti, kokio paukščio sparnai prilygsta jūsų ištiestoms rankoms.
Norintiems ekstremaliau, Alūksnė turi, ką pasiūlyti. Pirmoji pramoga – leidimasis lynu („ZZZIPPP“, Templakalna parkas, Alūksnė). Leidžiantis beveik 400 metrų virš Alūksnės ežero galima pasiekti 50–60 km/val. greitį. Keliautojai čia iš vienos salos lynu gali nukeliauti iki kitos. Kaip patikino Saulius – čia yra greičiausias būdas sugrįžti į miestą. Leidimasis lynu asmeniui kainuoja 10–15 eurų.
Po ekstremalaus skrydžio virš ežero – poilsis plaukiojant laivu „Marienburg“ po Alūksnės ežerą. 1 valandos plaukimas laivu – 60 eurų. Norintiems pasiplaukioti trumpiau – galima rinktis pusvalandžio trukmės kelionę. Laivas talpina 20 žmonių. Po ramaus pasiplaukiojimo, galima rinktis kur kas ekstremalesnį – 40 minučių trukmės pasiplaukiojimą greitaeige valtimi 60 km/val. greiču. Kaina – 110 eurų.
„Neįtikėtina. Super ekstremalu. Tai yra kažkas tokio“, – emocijomis dalijosi S. Žvirgždas bei pridūrė, kad net peršantis Gabrielei rankos taip nedrebėjo.
Pramogautojai ras veiklos ir sausumoje
Iš vandens keliautojai grįžo į sausumą ir išbandė ratuotas pramogas – elektrinius paspirtukus ir dviračius. Dviratis valandai kainuoja 5 eurus, elektrinis dviratis – 9 eurai, elektrinis paspirtukas – 12 eurų. Vaikams skirtas triratis – nuo 6 iki 10 eurų. O dviračiai su stogeliu, kuriuos įprasta matyti ir Lietuvos kurortuose – 18 eurų už valandą. Jei mina šeši asmenys – valanda kainuoja 25 eurus.
Išsinuomavus šias transporto priemones galima pasiekti šimtametį pastatą – Siaurojo geležinkelio stotį (Jankalna gatvė 52, Alūksnė), kur galima rasti interaktyvių pramogų. Pavyzdžiui, 3D akinius, kuriuos užsidėjus galima pajusti siauruko vairuotojo realybę. Papramogavus – metas užkąsti „Tvaiks x Ogle“ burgerinėje, kurioje galima paragauti latviškų mėsainių (kaina – 7 eurai) ar cukinijų karpačio su braškėmis, sūriu ir žolelėmis, kurį paragavo ir keliautojų pora.
„Ši vieta labai primena Vilniuje esantį Peroną“, – sakė G. Tetenskaitė-Žvirgždė. „Tik ten ne siaurukas, o platukas važiuoja“, – pridūrė jai S. Žvirgždas.
Dar viena įdomi stotelė – nameliai ant vandens. Į juos galima patekti valtimi, kuri parkuojama namelio viduje, pirmame aukšte. Čia valtis patenka pro specialius vartelius.
„Šeimininkas papasakojo, kad tokių namelių čia yra apie 200, tačiau tik 30-yje galima gyventi ir juos išsinuomoti. Tačiau mes esame vieninteliame namelyje, kuriame yra ir tualetas ir dušas, netgi pastoviai veikianti elektra“, – pasakojo S. Žvirgždas.
Palikus Alūksnę, keliautojai pasuko dar vieno Latvijos miestelio link – Valmieros. Čia jiedu liko nakvoti. Tačiau prieš tai – vakarieniavo restorane „Akustika“ (Diakonata gatvė 6, Valmiera).
Pirmasis keliautojų patiekalas – firminė restorano užkandėlė, upėtakio seviče su naan duonele. Pagrindiniai patiekalai – latviško stiliaus garinta upėtakio filė su daržovėmis bei cezario salotos. Saldesniam skoniui – rabarbarų desertas. Po vakarienės – nakvynė viešbutyje „Wolmar“ (Terbatas gatvė 16A, Valmiera).
Norintys stebėti visus Sauliaus ir Gabrielės nuotykius Alūksnėje – žiūrėkite laidą ČIA.