Vieni iš pranašų – paukščiai
Anot etnologo, šiemet orus nuspėjantys ženklai gamtoje yra labai prieštaringi. Vieni rodo, kad šiluma jau atėjo ir užsibus, kiti tuo tarpu perspėja, kad dar visko gali būti. „Pavyzdžiui, čiurliai šiemet labai vėlai grįžo iš šiltųjų kraštų. Jie yra šilumamėgiai, matyt, išsigando šalnų. O šalnų buvo ir labai stiprių. Tokių šalnų trisdešimt metų nėra buvę. Bet jei pažvelgsime į kregždutes – jos byloja kitaip. Jos anksti grįžo, bet jauniklių dar neišvedė, vadinasi laiko lizde. Kregždės irgi yra šilumamėgės ir paprastai grįžta vienu metu su čiurliais, bet šį kartą – ne“, – pasakojo L. Klimka.
Kad vasara bus kontrastinga, rodo ir varnėnų elgesys. „Varnėnai grįžo ir jau išvedė savo jauniklius. Tą padarė gana anksti, matyt, trūksta maisto, todėl stumia iš inkilo tuos, kurie vos pradėjo plunksnuotis, kad visus išmaitintų. Dar neaišku, kaip elgiasi šiemet gandrai. Reikia pažiūrėti, ar jie išmeta jauniklius. Jei taip, matyt, trūks maisto, bus mažai lietaus“, – apie paukščių elgesį pasakojo etnologas. Tiesa, kiti požymiai rodo, kad lietaus bus, bet jis bus vasariškas, staigus ir gausus, po kurio vėl lauks sausmetis.
Viską sujaukia saulė
Kitas orų pranašas – skruzdėlės. „Pažiūrėkite į pievų skruzdėles – jos gan aukštai padariusios savo lizdus. Tai reiškia, kad bijo, jog vanduo gali apsemti. Vadinasi, gali būti tokių staigių, gausių lietų“, – svarstė pašnekovas. Jis spėjo, kad tokie kontrastai gali būti susiję su saulės aktyvumu.
„Saulei besileidžiant, per tamsius akinius galima net įžiūrėti saulės dėmes. Toks didelis saulės aktyvumas sujaukia ciklonų ir anticiklonų eigą, todėl ir prognozuoti orus tampa labai sudėtinga. Vieni požymiai vienoki, kiti – kitokie. Tokia orų kaita gali ir toliau išlikti. Neseniai buvo šalnos, o dabar jau kone trisdešimt laipsnių. Žemė pasiilgusi vandens. Upeliai nusekę. Net šuliniuose vanduo – jau ant dugno. Nors žiemą buvo sniego, pavasarį – lietaus, bet žemė sausa“, – pasakojo etnologas.
Ilgalaikės prognozės – pagal šventines dienas
Tiems, kas nori nuspėti ilgalaikes prognozes, jis patarė žiūrėti pagal šventines dienas. „Žmonės sakydavo, kad vasarą nėra kada dairytis į dangų, nesvarbu koks oras, reikia dirbti. Vasaros darbai nelaukia, nes paskui rudenį pražūsi. Todėl ir tų dienų spėjimams beveik nėra. Rudenį – kas kita. Birželis praktiškai tokių dienų neturi. Yra Antaninės ir Rasos šventė, dar yra Petrinės – birželio 29-ąją. Yra tokia patarlė, kad iki Petrinių trūksta lietaus, o po Petrinių – kiekviena boba gali paprašyti Dievulio ir duos. Paskui yra septynių brolių miegančių diena – liepos 10, nuo tada Lietuvoje prasideda lietingas periodas, kuris labai reikalingas rugio brandai, nes rugys įžengia į paskutinę savo augimo fazę. Oninės – liepos 26-ąją yra naujos duonos šventė. Visos šios dienos yra susijusios su spėjimas ir meteorologija“, – senolių išmintimi dalijosi L. Klimka.
Maudynėms – žalia šviesa
Paklaustas, ar maudynėms būtinai reikia laukti pirmojo griaustinio, etnologas tam paprieštaravo. „Lietuvoje sakoma, kad maudytis galima po Sėkminių (gegužės 28 d.). Sakydavo, kad tada būna jau švęstas vanduo. O pabaigti maudynes reikėtų beveik per rudens lygiadienį – per šventą Matą – rugsėjo 21-ąją. Net ir sakoma: „Nuo Mataušo, net vanduo ataušo“. Tada jau pavojinga sveikatai lįsti į vandenį. Kojas gelia. Sakydavo, kad net ir vėžių nebereikia gaudyti po Mato“, – šypsojosi pašnekovas.
Jis ramina, kad vasaros karščiai šiemet bus su pertraukomis, o ruduo numatomas ramesnis ir ilgesnis. „Kol kas nepanašu, kad rudenį bus didelių šalčių. Bet tą galės pasakyti medžiotojai. Pavyzdžiui, ar zuikiai pradės povilnį auginti, ar ne. Povilnis yra tokie plaukeliai iš apačios šilumai palaikyti. Jei zuikučiai ilgai lakstys tokie „pusnuogiai“, vadinasi, kad šalnos ateis dar negreitai. Bet į zuikius reikia žiūrėti jau rudeniop, kai prasidės medžioklės sezonas“, – sakė etnologas.