Mugė ir apeigos
Jau nuo sekmadienio 12 val. Kernavėje šurmuliuoja amatininkų, tautodailininkų, kulinarinio paveldo puoselėtojų mugė. 17 val. ir parodos „Kernavės spalvos“ atidarymas bei pristatymas.
Veiksmo sekmadienio vakarą netrūksta ir ant Kernavės piliakalnių. 20:00 val. atsiveria apeiginiai vartai Pilies kalno papėdėje. 20:20 val. prasideda apeiginiai rateliai, žaidimai, folkloro ansamblių programos ant Pilies kalno, o 21:40 val. – saulės laida ant Pilies kalno.
Saulę palydėjus, Aukuro kalno papėdėje uždegamas aukuras, o 23 valandą įvyksta įspūdingas didžiojo laužo ir stebulių uždegimas ant piliakalnių. Netrukus prasideda ir naktišokiai ant Pilies kalno, o Joninių vidurnaktis pasitinkamas plukdant vainikus Nerimi nuo Pajautos slėnio.
Pramogos iki paryčių
Drąsiausieji jėgas galės išmėginti 3:00 val. nakties, mat Kernavėje numatytas šokinėjimas per laužą ant Pilies kalno. Galiausiai, ištvermingiausieji 4:30 val. pasitiks tekančią saulę, o ją pasveikinę prausis pirmąja rasa ant Mindaugo sosto piliakalnio ir Pajautos slėnyje.
Kernavėje kasmet rengiama šventė, lietuviškos Rasos (kitaip vadinamosKupolės, įvedus krikščionybę imtos vadinti Joninėmis), kaip teigia Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija, atspindi svarbiausią šio laikotarpio prasmę. Ji pasižymi ir kita išskirtine istorine reikšme: 1967 m. būtent šioje vietoje pirmą kartą surengtos Rasos pagal archajiškus baltų genčių papročius, atkurtus remiantis rašytiniais šaltiniais, kurių esama jau iš XIV a., tautosakos bei etnografijos duomenimis, moksliniais tyrimais.
Iš šios Romuvos judėjimo inicijuotos veiklos augo Lietuvos folkloro sąjūdis, drauge su kitomis rezistencinių judėjimų ugdomomis tautinės tapatybės, patriotizmo nuostatomis prisidėjęs prie šalies nepriklausomybės atkūrimo. Rasos šventimas išjudino tautos gyvybines galias, senąsias tradicijas, išmintį, tikėjimą prikėlė naujam gyvenimui.
