Tinklaraščio „DerVynas“ autorė, nepriklausoma someljė ir restoranų konsultantė Urtė Mikelevičiūtė pasakoja, kad lankydamasi kavinėse bei restoranuose pastebi, jog nealkoholinio alaus kultūra išgyvena tikrą aukso amžių.
„Dažnai konsultuoju restoranus, tad iš jų analizių ir pasisakymų galiu drąsiai teigti, kad nealkoholinis alus šiai dienai yra ypač populiarus. Greičiausiai, net patys jo gamintojai ir tiekėjai prieš keletą metų nesitikėjo tokios sėkmės“, – juokiasi U. Mikelevičiūtė.
Pati moteris sako nevartojanti jokių vaisvandenių ar kitokių gėrimų su saldikliais, tad nealkoholinis alus, išskyrus natūralaus vandens pagrindo, yra bene vienintelis jos pasirinkimas, norint atsigaivinti.
„Nemėgstu visų saldintų limonadų, aromatizuotų gėrimų ir panašiai. Tačiau kartais norisi atsigaivinti ne tik vandeniu ar sultimis, bet ir kažkuo turinčiu lengvą kartumo skonį (kas žino tą jausmą, supras mane), todėl nealkoholinis alus puikiai patenkina tokį mano poreikį ir skonio receptorius“, – tikina gėrimų ekspertė.
U. Mikelevičiūtė sako, kad nealkoholinį alų renkasi ir dėl to, jog į vakarėlį atvykus su savo automobiliu, ji gali laisvai mėgautis alumi be laipsnių bei nesukti galvos, kur reiks palikti transporto priemonę, kaip grįžti namo.
„Vairuotojo pažymėjimą turiu jau senokai, tačiau labai ilgą laiką nevairavau ir tik visai neseniai vėl prisėdau už vairo. Vairuoti man labai patinka, todėl net ir būdama kokiame nors renginyje ar šventėje galiu sau leisti gurkšnoti nealkoholinį alų ir sėkmingai grįžti namo visiškai nerizikuodama nei savo, nei aplinkinių saugumu“, – sako pašnekovė.
Negano to, moteris prisipažįsta turinti ir kiek keistą įprotį, susijusį su nealkoholiniu alumi.
„Galbūt, kažkam pasirodys keista, bet kai jaučiuosi alkana ir ruošiuosi pavalgyti, prieš tai mėgstu dar labiau sužadinti apetitą, o tai geriausiai man leidžia padaryti gurkšnelis nealkoholinio alaus“, – juokiasi U. Mikelevičiūtė.
Pasak jos, lietuviai – tauta, kuri mėgsta šį gėrimą, todėl nealkoholinį alų jie drąsiai renkasi prie pietų stalo, paplūdimiuose ar tiesiog karštą vasaros dieną, norėdami atsigaivinti.
„Tikrai pažįstu tokių žmonių, kurie anksčiau skeptiškai vertino nealkoholinį alų, tačiau dabar, kai tokio alaus rūšių yra platus pasirinkimas, atrado savo mėgstamą skonį ir visiškai pakeitė nuomonę apie šį gėrimą“, – sako U. Mikelevičiūtė.
Profesionalus „Volfas Engelman“ bravoro aludaris Giedrius Valančius pasakoja, kad apie nealkoholinį alų išlikusių istorinių faktų yra labai nedaug – žinoma tiek, kad apie tokį alų plačiau pradėta kalbėti dar 1919 m. Jungtinėms Amerikos Valstijoms priėmus „sausąjį įstatymą“.
„Prohibicijos laikais JAV nealkoholinį alų buvo pradėta gaminti kaip alternatyvą uždraustam tradiciniam jo „broliui“. Lietuvoje toks alus taip pat nėra naujovė. Šalies alaus pramonė jau nuo seno po truputį bandė pratinti vartotojus prie nealkoholinio alaus, tačiau tai padarysi buvo labai sudėtinga: tokio alaus mėgėjai buvo dažnai pašiepiami, tik įprastinis alus buvo laikomas „tikru alumi“ ir panašiai“, – pasakoja G. Valančius.
Visgi, praėjus keletui kartų, pasak aludario, aiškiai matoma, kad nealkoholinis alus vis stipriau „braunasi“ į rinką ir joje atranda savo vietą.
„Dabar rinkdamiesi nealkoholinį alų žmonės neieško panašumų su įprastiniu alumi. Atvirkščiai, matome, kad vartotojai priima tokį nealkoholinio alaus skonį, koks jis yra, nes jis jiems tiesiog patinka. Iš nealkoholinio alaus mėgėjų dažnai išgirstu, jog visiškai nėra poreikio, kad toks alus supanašėtų savo skoniu su tradiciniu. Be to, nealkoholinis alus, kitaip nei įprasti gaivieji gėrimai, neskatina troškulio, o atgaivina žmogų bei padeda atstatyti skysčių balansą“, – aiškina alaus ekspertas.
Augant nealkoholinio alaus mėgėjų ratui, pasak G. Valančiaus, aludariams tai tampa paskata ieškoti naujų skonių ir receptų.
„Kai yra paklausa, atsiranda ir pasiūla. Dirbame kurdami naujus skonius, aromatus, juo testuojame, o pasiteisinus – nauji skoniai patenka į rinką. Šiandien nėra taip, kad atėjęs į parduotuvę gali rinktis tik kelių gamintojų vienos rūšies nealkoholinį alų. Dabar rūšių ir skonių yra kur kas daugiau, ir tai džiugina. Jei anksčiau „Volfas Engelman“ turėjo tik vienos rūšies „lager“ tipo nealkoholinį alų, tai dabar skirtingų rūšių turime jau keturias ir neketiname sustoti“, – sako aludaris.
Kaip gaminamas nealkoholinis alus ir kitos įdomybės
Kaip pasakoja G. Valančius, nealkoholinis alus yra gaminamas trimis pagrindiniais metodais.
„Vienas jų – stabdant fermentaciją. Šiuo būdu alus fermentuojamas tol, kol pasiekia apie 0,5 laipsnio, o tada yra staigiai atšaldomas. Kitas būdas – išgarinant alkoholį vakuume. Tokiu būdu alkoholio pašalinimui nereikalinga aukšta temperatūra ir alus nėra neigiamai pažeidžiamas termiškai. Dar vienas nealkoholinio alaus gamybos būdas – membraninė filtracija. Tai pati moderniausia tokio alaus gamybos technologija, kurios metu įprastas alus cirkuliuoja pro specialias membranas, per kurias, dėl didelio statinio slėgio, praeina tik tokios mažos molekulės kaip alkoholis“,– aiškina aludaris.
Tačiau, pasak jo, tarp gėrimų gamintojų populiarėja ir dar vienas naujas nealkoholinio alaus gamybos metodas – panaudojant specialias mieles. Šis būdas turi labai šviesią ateitį dėl pakankamai nedidelių investicijų ir technologinių principų, sunaudojama visiškai nedaug energetinių kaštų.
„Tokios mieles fermentuojant, praktiškai neišskiria alkoholio, o alus gaunasi išskirtinio skonio ir aromato. Tai naujausias trendas, kurį pradėjo naudoti ir „Volfas Engelman“, – sako G. Valančius.
Norinčius sužinoti daugiau subtilybių apie nealkoholinį alų, pašnekovas kviečia sudalyvauti virtualioje nealkoholinio alaus degustacijoje, skirtoje paminėti tarptautinę aludario dieną – liepos 18-ąją.
„Aš kartu su savo kolega „Volfas Engelman“ studijoje, tiesioginės transliacijos metu, pasakosime apie nealkoholinio alaus kultūrą, klasifikaciją, rūšis, gamybą. Taip pat bandysime paneigti mitus apie nealkoholinį alų, su kokiu maistu jį derinti, kaip teisingai vartoti ir dar daug kitų dalykų apie šį gėrimą. Tikimės, kad tai žiūrovams bus nauja ir įdomi patirtis“, – sako G. Valančius.