Portalas DELFI pagal grybautojų pastebėjimus sudarė žemėlapį, kaip su grybų paieškomis sekėsi Lietuvos gyventojams praėjusį savaitgalį ir šios savaitės pradžioje. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Grybautojai…“ aktyviai savo radiniais besidalinantys miško mylėtojai nuolat kelia nuotraukas su kepurėtais laimikiais.
Grybų stygiumi skundėsi Molėtų (Labanoro miške), Kazlų Rūdos apylinkėse, Rūdiškėse miško derliaus ieškoję gyventojai. Pilnesnėmis kišenėmis iš miškų grįžo Vilniaus apylinkes, Ukmergės rajono miškus, Ignalinos rajone, Valkininkuose, Plungės, Kaišiadorių rajonuose miškus apvaikštinėję grybautojai. Pilnų pintinių nuotraukomis dalijosi Biržų, Jonavos, Tauragės, Kauno, Šiaulių, Joniškio rajonų gyventojai. Visgi vertėtų pabrėžti, kad grybavimo rezultatams įtakos turi ne tik, kiek grybų miške yra, bet kaip gerai grybautojai žino, kur jų ieškoti.
Žemiau esančiame žemėlapyje galite matyti vietas, kur gyventojai skundėsi grybų trūkumu (vienas grybukas), trimis grybais pažymėti rajonai, kuriose grybautojai aptiko grybų, tačiau norėtų jų rasti daugiau, o pilna grybų pintinė žymi vietas, iš kurių miškų grybų mylėtojai grįžo su didelėmis šypsenomis.
Vis dėlto portalo DELFI kalbinti specialistai pastebi, kad kol kas Lietuvos miškai didžiuliais grybų laimikiais neturėtų džiuginti, tačiau tai nereiškia, kad toks laukia ir rugpjūtis bei pirmi rudens mėnesiai.
Siūlo geresnio meto dar palaukti
Mikologas Jonas Kasparavičius teigė, kad, nors skirtingose Lietuvos vietose, sąlygos grybams ne vienodos, visgi kol kas grybų šalyje mažokai.
„Net jei ir palyja, bet po to vėl kokias dvi savaites nelyja, tai nėra gerai grybų derliui. Būtų geriau, jei palytų, kad ir po mažiau, bet dažniau, – pasakojo jis.
Grybų specialistas teigė, kad dėl dabartinių oro sąlygų grybai Lietuvoje kol kas neskuba augti
„Žinoma, vienas kitas yra, gal tik daugiau buvo voveraičių, bet ir tai, kad jų prisirinkti pakankamai, reikia pavaikščioti įvairiose vietose. Bet nereikia pamirši, kad voveraitė yra labai kantrus ir atsparus grybas, kuris lėtai auga“, – pastebėjo mikologas.
J. Kasparavičius teigė, kad daugiau grybų pradėtų džiuginti Lietuvos gyventojus, jei šalyje sulauktume dažnesnio ir pastovesnio lietaus.Šiluma ir karštis, pasak eksperto, didelės įtakos grybams augti neturi. Jei drėgmės yra pakankamai, jie gali sėkmingai dygti ir esant šilumai.
„Tiesiog esant karščiui greičiau išgarinamas vanduo. Tačiau, jei pastoviai lytų ir drėgmė būtų palaikoma, bėdų grybams nebūtų“, – tęsė pašnekovas.
Mikologas priminė, kad grybai gyvena simbiozėje su medžiai, todėl esant sausrai medžiai daugiau išgarina vandens, nesusintetina maistingųjų medžiagų grybams.
Kalbėdamas apie grybų sezonus, J. Kasparavičius pasakojo, kad esant geriems metams tikras grybų sezonas gali prasidėti ir liepą: „O šie metai visai kitokie. Buvo sausra, paskui palijo, paskui vėl nelyja. Grybautojams tikrai metas nėra labai geras“.
Kita vertus, specialistas siūlė grybautojams per daug nenusiminti, nes pasikeitus oro sąlygoms grybų piko meto galime sulaukti rugpjūtį ar rugsėjį.
Savo radiniais socialiniuose tinkluose besidalinantys grybautojai taip pat pastebi, kad nemaža dalis rastų grybų sukirmiję. Čia mikologas prideda, kad sausi orai palankūs į grybus nusitaikiusiems vabzdžiams skraidyti ir veistis. Be to, kai apskritai grybų miškuose mažiau, didesnė jų dalis tampa lervų taikiniais.
Anksčiau grybų stygių kompensuodavo miško uogos
Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius taip pat teigė, kad verslininkai kol kas negali pasigirti intensyviu darbu superkant grybus.
„Neša grybus žmonės, bet palyginus su ankstesniais metais, tai labai mažai“, – apžvelgė jis.
Pasak pašnekovo, vis dėlto miškuose dar per mažai drėgmės gausiam grybų derliui.
„Antra, ką dabar pamatėme, kad miško tvarkymo darbai padarė savo darbą: brandžių miškų, miškų, kur auga voveraitės, labai sumažėjo“, – vardijo V. Varanavičius.
Kartu verslininkas pastebėjo, kad vis mažiau žmonių renka grybus tam, kad juos vėliau priduotų. „Iš kitos pusės, jei būtų pakankamas kiekis grybų miške, gal tokių žmonių atsirastų ir daugiau. Dabar, įsivaizduokime, kad grybų kilogramas kainuoja apie 4 eur, o kad pririnktum kokius 2 kg grybų reikia pusdienį ar net daugiau vaikščioti po miškus“, – skaičiavo pašnekovas.
Grybus ir uogas superkančius verslininkus atstovaujantis vyras tikino, kad ankstesniais metais esant nedideliam kiekiui grybų miškuose verslininkai kompensuoti tai galėdavo miško uogomis. Tačiau šiemet supirkėjų nedžiugino ir miško uogų gausa. Dzūkijoje gyvenantis verslininkas pastebėjo, kad pakankamu grybų kiekiu miškuose negali pasigirti ne tik jo kraštas, bet ir Aukštaitija.
„Vakar teko bendrauti su įmonių, veikiančių Švenčionių, Ignalinos rajonuose, vadovais, tai jie taip pat lietuviškais grybais nesidžiaugia“, – pastebėjimais dalijosi V. Varanavičius ir pridėjo, kad šie metai prasčiausi per paskutinį dešimtmetį.
Grybų mažėja ir dėl aplinkos pokyčių bei miškų politikos
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė svarstė, kad Lietuvoje šiuo metu grybams augti sąlygos jau yra, bet priklausomai nuo regiono dar reikėtų ir daugiau lietaus.
„Pavyzdžiui, Dzūkijoje, kur didesnę įtaką turėjo sausra“, – pastebėjo ji. Specialistė akcentavo, kad būtent po ilgesnės sausros neužtenka vieno trumpo lietaus, kad grybai pradėtų sparčiai dygti. Jiems reikalingas pakankamai drėgnas dirvožemis.
Pasak J. Motiejūnaitės, lietuvių miškuose renkamų grybų pikas priklauso nuo metų oro sąlygų. Kartais pilnus krepšius grybų namo galima vežtis jau liepą, kartais rugpjūtį, o kartais intensyviausias grybavimo metas gali prasidėti ir rugsėjį.
Be to, svarbu ir tai, apie kokius grybus kalbama. Pavyzdžiui, voveraitės yra vasariniai grybai. Žinoma, mikologijos specialistė pastebėjo, kad šie grybai gali augti iki šalnų, visgi didžiausio šių grybų derliaus sulaukiama vasarą.
Gamtos tyrimų centro atstovė, paklausta, ar apskritai Lietuvoje grybų mažėja, pripažino, kad iš tiesų grybautojams tendencijos nėra malonios: „Grybų mažėja ir dėl bendrų aplinkos pokyčių, pavyzdžiui, azoto kiekio padidėjimo, tiek savaime suprantama ir dėl tokių veiksnių, kaip situacija šalyje su miškais“.