Lietuvos perlo paslaptys: kas Palangoje grafams atstojo mobilųjį telefoną ir kur vienam geriau nevaikščioti

Palangoje net ir dešimtis kartų apsilankę poilsiautojai Lietuvos perlu vadinamo kurorto paslaptis kiekvieną kartą gali atrasti iš naujo. Palangos turizmo centre vadybininke ir gide dirbanti Alma Slaboševičienė sako, kad kone kiekvienas pastatas turi išskirtinę istoriją: vienuose gyvena vaiduokliai, kituose ruseno Romeo ir Džiuljetos verta istorija, trečiame gimė grafų Tiškevičių verslo planas.

Pailsėti nuo darbų prie jūros atvykę žmonės, jei oras nėra tinkamas lepintis saulės spinduliais, kviečiami pasivaikščioti didikų pramintais takais ir praskleisti jų gyvenimo šydą.

Muziejai jau registruoja norinčius išgirsti gidų pasakojimus apie tai, ką slepia „Anapilis“ ar kas slypi už atsinaujinusio Gintaro muziejaus sienų.

„Po karantino žmonės nori keliauti, domisi. Mes matome, kad turistai keičiasi. Kaip tik nuo liepos 2 dienos prasideda ekskursijos „Tobulas Tiškevičių verslo planas“. Tai nėra tik apžvalginė ekskursija, ji – kitokio požiūrio. Jaunimas tikrai smalsus, į istoriją galime šiek tiek kitaip pažiūrėti. Pavyzdžiui Gintaro muziejus atsinaujinęs, šiuolaikiškas ir kur kas įdomesnis. Ekskursijos pritaikytos įvairaus amžiaus lankytojams. Atėjus pas grafus Tiškevičius į svečius pasitinka pažas, kuris, jei neturi paruošęs vizitinės kortelės atėjusiam, jį priima. „Anapilis“ pasitinka su istorijomis apie jame klaidžiojančias dvasias, o Palangos kurorto muziejus labai šiuolaikiškas, jame galima pasifotografuoti. Visi pastatai turi savų istorijų, jos išties įdomesnės nei tik datos ir sausi faktai“, – kviečia pramogaujančius Palangoje nepatingėti užsukti į muziejus.

Tiems, kuriems itin įdomu pikantiškos romantiškos istorijos, patariama užsukti į Palangos širdimi vadinamą

kurhauzą. Naujai atgimęs pastatas kviečia ne tik pasigrožėti menėmis, kur sukosi aukštuomenės poros ar grafai bei bajorai žaidė pokerį, bet ir sužinoti, kas tarnavo kaip mobilieji telefonai, kai užsimegzdavo romantinės pažintys.

„Ekskursijos pritaikytos visiems pagal poreikius: architektams pasakosime apie architektūrą, istorikams – apie istoriją, o grupei, kuriai įdomiau, kaip megzdavosi kurortiniai romanai, be abejo, pasakosime pikantiškų istorijų. Pavyzdžiui, vietiniame laikraštyje buvo įdėta moters žinutė su klausimu: „Pone, kuris savo draugui pasakėte, kad aš labai gražaus veido, ar Jūs tikrai taip manote? Prašome atrašyti.“ Be abejo, tokie dalykai tikrai įdomiau nei tik faktiniai duomenys“, – dalijasi pašnekovė.

A. Slaboševičienė neslepia, kad pati mėgaujasi laiku su turistų grupėmis, nes myli savo miestą ir nori dalytis žiniomis apie jį. Moteris taip pat rekomenduoja apsilankyti ne tik pačioje Palangoje, bet ir pasidairyti po apylinkes – Šventoji ir Kretinga bei aplinkiniai rajonai taip pat turi savo paslapčių, kurių šydą pravėrę gidai padeda pamatyti miestus visai kitokiomis spalvomis.

Jei domitės menu, gidė pataria skirti laiko pasivaikščioti po Antano Mončio namus-muziejų, kur

skulptūras galima ne tik apžiūrėti, bet ir paliesti. O ar žinote, kokio palangiškio darbai puikavosi visai šalia Pablo Pikaso darbų?

Gidė pasakoja, kad verta nepraleisti progos apsilankyti ir Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje, – nusikelsite į tarpukario gyvenimą ir išvysite, kaip savo namus puoselėjo to meto inteligentija.

A. Slaboševičienė sako, kad jei susigundysite išvysti pajūrio miestelius kitu kampu, vienos vasaros savaitgalių vargu ar pakaks. O veiklos čia ras ir mažiausieji kurorto lankytojai, ir senjorai.