„Nors mes, lietuviai, labai ilgimės saulėtų orų, nes kiti metų laikai dažnai mus išvargina, bet per karšta vėlgi yra negerai. Per didelis karštis organizmui gali būti labai pavojingas. Kalba eina apie mums neįprastus karščius, kai temperatūra lauke pakyla virš 25 ar 30 laipsnių ir, ypatingai, kai ore vyrauja didelė drėgmė. Visiems žmonėms tai yra sunkiai pakeliama, tačiau sergant širdies ir kraujagyslių ligomis gali būti itin pavojinga.
Pirmiausiai dėl to, kad organizmas į aukštą temperatūrą, esančią aplinkoje, reaguoja bandydamas save atvėsinti, tuomet išsiplečia kraujagyslės, padidėja pulso dažnis, kartais netgi labai stipriai, reaguoja kraujospūdis, dažniausiai išsiplėtus kraujagyslėms jis krenta, jis gali kristi labai smarkiai. Organizmas tai daro todėl, kad pravarydamas didiulį kiekį kraujo galėtų šiek tiek atvėsinti visas organų sistemas. Šie reiškiniai gali būti pavojingi. Visi pacientai, kurie jau turėjo širdies ir kraujagyslių problemų, lankosi pas gydytojus, vartoja jiems paskirtus vaistus, turėtų būti ypatingai atsargūs, esant karščiui.
Reikia suprasti, kad tai yra labai rimta, nes nuo karščio miršta žmonės, ypač, vyresnio amžiaus, kurie serga šiomis ligomis.
Taip pat karštis pavojingas tiems, kurie turi implantuotus stentus, kurie patyrę kraujagyslių plėtimo arba stentavimo procedūras. Praradus skysčius, kraujas tampa žymiai tirštesnis ir gali lengviau formuotis trombai, krešuliai ir vykti instentenozės, tai yra kraujagyslių siaurėjimas, trombų formavimasis“, – sako profesorė kardiologė.
Nebūti tiesioginėje saulėje ir gerti vandenį
Gydytoja pataria visų pirma būti kuo mažiau lauke ir jokiu būdu ne tiesioginės saulės spinduliuose. Karštuoju paros metu reiktų būti pavėsyje arba vėsioje patalpoje, kuri yra vėdinama.
„Būtinas dalykas yra neprarasti daug skysčių, nes organizmas gelbstisi prakaitavimu ir dažnai gausiu. Praradus daug skysčių gali būti dehidratacija, išsekimas. Kartu su skysčiais prarandami ir tam tikri mikroelementai, tokie kaip kalis, magnis, kurie sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis yra labai svarbūs. Todėl nuolat, nedideliais kiekiais turėtų būti geriamas vanduo.
Noriu pabrėžti, kad kartais galvojama, kad nesvarbu kokiais skysčiais mes kompensuosime skysčių praradimą, tai tokie skysčiai kaip alus, kiti alkoholio turintys gėrimai, kava tikrai nėra geri pasirinkimai. Alkoholio turintys gėrimai gali tik pabloginti būklę, sukelti dar didesnę dehidrataciją ir gali pasunkinti širdies ritmo sutrikimus, lygiai taip pat negerai ir kava, ypač stipri. Geriausias pasirinkimas mineralinis vanduo, ne gazuotas, o toks, kuris turi savyje pakankamai mikroelementų, kad atstatyti prarastą kiekį. Būna mineraliniai vandenys arba gėrimai, skirti sportuojantiems žmonėms, kur tų medžiagų kiekis yra didesnis“, – sako profesorė.
Į klausimą, ką daryti žmonėms, kurie turi tinstančias kojas ar galima perdozuoti vandens, ir taip pakenkti sau, kardiologė atsako, kad čia labai svarbu pasitarti su savo gydytoju todėl, kad jis žino, kokia yra širdies raumens būklė, nes ją nulemia širdies funkcija ir skysčių cirkuliacija, kojų tinimą, arba ne: „Turi būti parengtas labai aiškus balansas tarp šlapimą varančių vaistų ir išgeriamo skysčių kiekio. Kitu būdu perdozavus vandens, vėl negerai, nes širdis nesusidoros su išgertu skysčių kiekiu. Tuo pačiu reikia žinoti, kokia yra tiksli kojų tinimo priežastis, nes jų gali būti įvairių.
Visiems kitiems, kurie neturi širdies nepakankamumo, mineralio vandens, vaisvandenių reikia gerti pakankamai daug, tai apie apie 8 stiklines per dieną, tai čia tiek vaikams, tiek suaugusiems“.
Atsakingai vartoti vaistus, dalies jų negalima vartoti
Prof. Ž. Petrulionienė sako, kad jeigu žmogus vartoja vaistus, varančius šlapimą, tai yra diuretikus, tai pavojus nukentėti nuo karščio dar labiau padidėja, nes ir pats karštis verčia prakaituoti, ir dar vaistai taip pat pagilina dehidratacijos grėsmę. Kalio praradimo grėsmė padvigubėja, todėl jei gydytojas paskyrė kalio, reikia jį vartoti. Taip pat ir su magniu.
„Karščio metu pakinta vaistų poveikis. Vartojant tokius vaistus, kaip kordaronas, reiktų vengti tiesioginių saulės spindulių, nes gai atsirasti fotodermatozės, tai yra odos reakcija į saulę. Todėl geriant kordaroną ar panašius vaistus nederėtų būti tiesioginėje saulėje dėl galimų pažeidimų ir kitų reakcijų. Karštą dieną leisti pavėsyje, arba po stogu vėdinamose patalpose“, – pataria gydytoja.
Mažiau judesio, tinkami drabužiai ir nelikti vieniems
Profesorė perspėja, kad jeigu yra labai karšta, venkite fizinio aktyvumo, darbų sode, saulės spinduliuose. Jeigu reikia kažką padaryti, palaukite vakaro arba tai darykite ankstyvą rytą tol, kol vėsu. Organizmas fizinį krūvį karštyje perneša labai blogai.
Svarbus ir drabužių pasirinkimas. Kadangi organizmas turi išskleisti, išspinduliuoti perteklinę šilumą, rūbai turi būti labai lengvi, pageidautina iš natūralių medžiagų, ne sistetinių, kad praleistų orą, drėgmę, leidžiantys organizmui gerai atvėsti.
„Dar vienas patarimas, per karščius nebūti vieniems. Jeigu neseniai turėjote kardiologinę ligą, kuri buvo gana sunki arba komplikuota, būtų gerai, jeigu tomis dienomis žmogus nebūtų vienas, jeigu situacija pradėtų komplikuotis, atsirastų silpnumas, galvos svaigimas, sąmonės pritemimas, kad būtų kažkas tai pastebėtų ir suteiktų pirmąją pagalbą“, sako Ž. Petrulionienė.
Šiluminio smūgio pasekmė neretai būna mirtis
Profesorė sako, kad jeigu karščio metu didėja širdies susitraukimų dažnis, jis tampa sunkiai toleruojamas, žmogui yra bloga, reiktų pasitarti su gydytoju, kaip spręsti problemą.
Į klausimą, kokia gali būti organizmo reakcija į karštį ir kada reiktų sunerimti, kardiologė sako, kad gali būti įvairių laipsnių nuo lengvo perkaitimo iki labai sunkaus šiluminio smūgio, kurio pačios blogiausios pasekmės yra tragiškos, nuo jo aprašyta daugybė mirties atvejų. Tai yra pati blogiausia organizmo reakcija.
„Kiekvienas organizmas į karštį reaguoja savaip, visų pirma tai padidintas prakaitavimas. Reiktų susirūpinti, jeigu atsirado galvos skausmai, svaigimas, pykinimas, varginantis širdies plakimas, temsta akyse, raumenų spazmai, tai reikia kuo skubiau eiti į pavėsį atsivėsinti ir kreiptis į gydytojus, nes gali grėsti rimtas perkaitimas ir šiluminis smūgis. Jeigu prie visų požymių, žmogus nesiorentuoja aplinkoje, praranda sąmonę, atsiranda traukuliai ir panašiai, tokiais atvejais galima nebespėti padėti“, – perspėja būti atsargiems saulėje profesorė.