Avangardinio meno festivalis „Aritmija“, skirtas Jono Meko šimtmečiui paminėti ne atsitiktinai įsiveržė į Merkinės kryžių kalnelio erdvę, kur iki šiol lankytojai buvo pratę elgtis santūriai, tarsi kapinėse.
Merkinės kryžių kalnelis – didžiausias memorialas Lietuvoje prieš sovietų okupaciją kovojusiems ir už laisvę žuvusiems partizanams. 1995 metais kartu su režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu šioje vietoje lankėsi ir avangardinio kino krikštatėviu tituluojamas J. Mekas.
„Dramatiško konflikto reliktais nusagstyta vietovė menininkui paliko stiprų įspūdį. Tai politiškai, istoriškai ir dvasiškai svarbi vieta. Stribai ir enkavedistai šioje vietovėje mesdavo nukautų partizanų kūnus, o nusikaltimus slepianti valdžia 1972 m. čia įrengė futbolo stadioną. Atgimimo metais pradėti statyti kryžiai, stadionas panaikintas o 1994 metais jo centre iškilo koplyčia, tačiau net ir šiandien, besilankant toje erdvėje, galima aiškiai atpažinti futbolo stadiono kontūrus kryžių apsuptyje“, – pasakojo vienas iš festivalio organizatorių bei dalyvių Algimantas Rokas Černiauskas.
Būtent Merkinės kryžių kalnelio erdvėje surengtas festivalio vernisažas. Tarptautinio jaunimo mainų projekto „Bridges not walls“ dalyvių performansas pirmą kartą šioje vietoje prabilo ne prasmingais atminties žodžiais, o per muziką, judesį ir šokį.
Penktadienio renginius tęsė „Vaibai Ore“ – performatyvus muzikinis projektas, kurio branduolį sudaro fotomenininkai, audiovizualinių menų kūrėjai Darius Jurevičius, Tomas Terekas, Vadimas Korotajevas ir Matas Laužadis. Jų programoje „Mėlynasis miškas“ iš aplinkos paimti garsi transformuoti ir grąžinti atgal į erdvę. Motorų ūžimas, šunų lojimas, apkalbos, vėjas, upės tekėjimas, smėlio byrėjimas – visa tai užpildyta tekstais, elektroninės muzikos garsais, burbulais, tyčiniais ir netyčiniais prisilietimais prie daiktų bei instrumentų.
Į „Aritmijos“ festivalį specialiai iš Niujorko atvyko džiazo muzikos legenda, genialus perkusininkas, kompozitorius ir performansų autorius Dalius Naujokaitis – Naujo.
Ore tarp pušų kamienų sklendžianti ir pro masyvų žiedą pranyranti valtis – tai meninininkų Godos Lukaitės ir Margirio Buržinsko skulptūrinė instaliacija „Valtis rate arba BOLEX“, pasakojanti istoriją apie pirmąją Jono Meko kamerą „Bolex“, kuri kadaise nuskendo apvirtus valčiai.
Kitas subtilus ir jautrus meno objektas – menininkės Indrės Ercmonaitės 44 x 54 cm dydžio galerija „Neverk“. Vieną kartą neverkiau Merkinės kryžių kalnelyje, o kitą – beveik pačiame Merkinės apžvalgos bokšto viršuje.
Šeštadienio vakarą dėl lietaus ir susikaupusios drėgmės festivalio organizatoriams teko skubiai keisti koncerto „Maištas“ vietą. Sceną apžvalgos bokšto papėdėje pakeitus į gerokai nuobodesnę miestelio kultūros centro salę ir perkėlus jo pradžia valanda vėliau, publika į ją rinkosi tarsi nenoromis.
„Maištą“ pradėjo menininkas, garso objektų ir performansų autorius Alanas Gurinas. Specialiam pasirodymui į „Aritmijos| festivalį atvyko slaptieji „Įkalčių Slėpimo Agentūros“ agentai. Apie muzikos dalelių skilimą derindami akustinius ir elektroninius instrumentus pasakojo muzikantų trio „Quark Effect“. Humoro nestokojančio kolektyvo „Arklio galia“ pristatinėti nereikėjo net ir Merkinėje – barzdotojo Vilniaus ansamblis istorinėje Dainavos širdyje sulaužė paskutinius muzikos standartų likučius. Nepasigailėjo nė vienas festivalio svečias, sulaukęs jau gerokai po vidurnakčio prasidėjusio jų pasirodymo.
Menų festivalį „Aritmija“ organizavo Merkinės kultūros centras ir menų centras „Merkinė“. Jiems talkino Dzūkijos nacionalinis parkas, VŠį „Balta kreida“, Merkinės muilo fabrikas ir Merkinės miestelio bendruomenė. Svarbiausi „Aritmijos“ rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybės administracija.