Miestelio istorija kitaip
Vos tik atvykus į Vištytį, atsiveria nuostabi Vištyčio ežero panorama. Jo pakrantė yra pačiame miestelio centre, vos keli žingsniai nuo pagrindinės, neseniai atnaujintos Vištyčio aikštės.
Tačiau Vištyčio miestelis turi kur kas daugiau lankomų objektų. Viską apie juos galima sužinoti Vištyčio regioninio parko direkcijoje. Joje dirbantys ekologas Vaidas Leonavičius ir kultūrologė Rimutė Gagienė pasakoja, kad Vištyčio apylinkėse daugiausiai lankosi lenkų, retkarčiais atklysta ir rusų. Nenuostabu: juk Vištytis įsikūręs visai šalia su Rusijos ir Lenkijos.
Mes savo pažintį su Vištyčiu pradedame parko lankytojų centre, esančiame pagrindinėje miestelio aikštėje. Net šiame neseniai atnaujintame pastate tvyro Vištyčio miestelio dvasia. Pirmame aukšte galima susipažinti su vietinio drožėjo iš medžio, menininko išdrožtais darbais, o antrame yra įrengta salė su miestelio kraštovaizdžio, geologine ir vietos gyventojų istorija.
Direkcijos darbuotojų iniciatyva ekspozicija įrengta kartoninėse kalvose. Mat, miestelis labai didžiuojasi savo kalvomis, kurių nėra visoje Suvalkijoje, išskyrus Vištyčio miestelį. Kalvas primenančiuose kambarėliuose eksponuojamos nuotraukos ir aprašytos gamtinių objektų istorijos, vietinių gyventojų kasdienybė anksčiau ir dabar. Puikiai pateikta Vištyčio miestelio kultūrinė ir geografinė istorija.
Ir velnias čia paliko pėdsaką
Susipažinus su miestelio istorija, direkcijos darbuotojai kviečia lankytojus gyvai pamatyti vietas, kurios aprašytos ekspozicijoje. Savo kelionę po Vištytį pradedame nuo pradžių: aplankome miestelio pradžios ribą žymintį trečią pagal dydį Lietuvoje Vištyčio akmenį. Jo viršuje, kaip pasakoja kultūrologė R. Gagienė, yra velnio pėdos įspaudas. Mat, seniai seniai velnias užpykęs norėjo sugriauti Vištyčio bažnyčią. Jis nešėsi tam didelį akmenį, bet dvyliktą valandą sugiedojęs gaidys ir jam tekę akmenį mesti. Kad nesumaišytų su kitais akmenimis, šį pažymėjęs savo pėda, bet vėliau savo užmojį pamiršęs. Taip akmens viršuje liko jo pėdos įspaudas, kur nuolat renkasi vanduo, kuris, kaip tiki miestelio gyventojai, turi stebuklingų galių.
Miestelio pradžios riba ypatinga ir tuo, kad kitapus akmens, už kelio į Vištytį, žiba neseniai pastatyta Rusijos – Lietuvos siena – tinklinė tvora. Šalia jos yra ženklas, kuriame nurodyta tvoros paskirtis, ir kad negalima jos perlipti, išlaužti. Vos už kelių žingsnių, taip paprastai, gali būti pasiekiama Rusija.
Žmonės čia plūsta Dievo malonės
Išvyką tęsiame jau minėtoje pagrindinėje Vištyčio aikštėje. Čia pakelta Lietuvos vėliava, o šalia pastatytas obeliskas, skirtas net kelioms Lietuvos asmenybėms, kurios yra Vištyčio krašto dalis. Obeliskas buvo skirtas Vytautui Didžiajam, ant paminklo stovi Vytauto Didžiojo biustas, tačiau vėliau jame įkalti Antano Smetonos, Jono Basanavičiaus ir Vyčio bareljefai. Obelisko apatinėje dalyje granite iškalta „Lietuvos Nepriklausomybės atkovojimo atminimui. 1927. VIII“. Prasidėjus Lietuvos okupacijai, vos tik okupacinė raudonoji armija 1940 metų birželio 16 d. peržengė Lietuvos sieną, paminklas buvo rusų išniekintas - pagrobtas biustas, nuplėšti bareljefai. Taip išniekintas obeliskas liko styroti iki Atgimimo ir Sąjūdžio laikų. Sąjūdžio metais šis Nepriklausomybės paminklas, primenantis tai, kas šventa ir niekada nebus pamiršta Lietuvos kelyje, buvo pilnai atstatytas. Vieną iš bareljefų, Jono Basanavičiaus, išsaugojo Vištyčio gyventojas Gicevičius.
Toliau traukiame į šventą vietą – Šilelio pažintiniame take esantį Šventąjį Šaltinėlį. Kultūrologė R. Gagienė sako, kad tai – Vištyčio kryžių kalnelis. Mat, žmonės tiki, kad paprašę malonės ar padėkoję už ją ir ant kalnelio palikę kryželį, turės užtarimą „iš aukščiau“.
Čia pat ir šventu vadinamas vandens šaltinėlis: tyro ir švaraus srovė čiurlena nesustodama. Šio švento vandens, kuris, kaip pasakojama legendose, gydo žaizdas ir ligas, atvažiuoja ne tik vietiniai gyventojai, bet ir parko lankytojai ar pravažiuojantys pro Vištyčio miestelį. Kryželių gausa ant kalnelio tik įrodo, kad žmonės tiki šios vietos stebuklingumu.
Trijų valstybių ežeras
Palikę Šventąjį Šaltinėlį, žygiuojame toliau Šilelio pažintiniu taku. Keliaujame link vienos iš regyklų, kuri, pasak Vištyčio regioninio parko direkcijos, viena gražiausių miestelyje. Nuo jos atsiveria įspūdingas vaizdas: ežero ir miško jau Rusijos teritorijoje panorama. Esant regykloje, direkcijos darbuotojai pasakoja ežero ir miško istoriją. Anot jų, Vištyčio ežeras yra tarsi riba, kuri skiria Lietuvą nuo Rusijos ir Lenkijos (ežeras yra 3 km į šiaurę nuo Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos valstybių sienos) sankirtos. Ežeras užima 17,83 m² plotą, iš kurio Lietuvai priklauso 5,44 km². Išsidriekęs šiaurės-pietų kryptimi 8 km, plotis iki 4,2 km. Giliausia ežero vieta (54 m) yra jo pietinėje dalyje.
Už ežero, Rusijos teritorijoje esantis miškas (lietuviškai – Romintos giria) taip pat yra ypatingas. Jis turtingas augalija ir gyvūnija, yra labai mažai paliestas žmogaus veiklos. Miškas be galo didelis ir jį galima palyginti su Lietuvoje tik keliomis likusiomis sengirėmis.
Istorinis paminklas
Mūsų paskutinė stotelė Vištytyje – Pavištyčio piliakalnis, nuo kurio atsiveria ne tik Vištyčio ežero, bet ir likusios Suvalkijos panorama. Kaip pasakojo kultūrologė R. Gagienė yra legenda, kad ant piliakalnio kadaise stovėjusi bažnyčia, tačiau ji nugrimzdo į piliakalnį ir kiekvieną Šv. Velykų rytą, kai gamtoje vyrauja tyla, galima girdėti iš po žemių skambančius velykinius bažnyčios varpus.
Piliakalnis turtingas augalija. Čia galima rasti įvairių žolelių ir žydinčių gėlių.
Čia vaizdai, kuriuos galima ir net būtina pamatyti Vištyčio miestelyje ir jo apylinkėse nesibaigia. Miestelis tiesiog alsuoja įdomia ir išskirtine istorija. Deja, jaunų žmonių gyventi čia neatvyksta, likę tik garbūs senoliai. Siekdami įnešti gyvybės ir džiaugsmo į miestelį, Vištyčio regioninio parko darbuotojai organizuoja protmūšius, susitikimus ir kitas veiklas, norėdami ne tik suburti miestelio gyventojus, bet ir pakviesti svečius iš kitų miestų, kad šie susipažintų su Vištyčiu. Dabartinė situacija lėmė tai, kad iš Vištyčio miestelio buvo iškeldinta vaistinė, o anksčiau miestelis klestėjo ir garsėjo amatų gausa.
Vis dėlto, Vištytis – tikras gamtos, kraštovaizdžio ir istorijos paminklas, kurį turėtų aplankyti kiekvienas kelionių entuziastas.