Birželis – trečias karščiausias mėnuo nuo 1940 m.
Praėjusiais metais Žemės rutulį alino dideli karščiai, kurie lėmė rekordiškai karštas vasaras ir žiemas abiejuose pusrutuliuose.
Metų pradžia planetoje buvo karščiausia per visą istoriją. Nuo 2023 m. birželio iki 2024 m. gegužės kiekvienas mėnuo buvo šilčiausias per visą istoriją, o visi praėję metai buvo šilčiausi istorijoje. Mokslininkai teigia, kad 2024-ieji gali tapti karščiausiais visų laikų metais, viršydami praėjusių metų rekordą.
Klimato tarnybos „Copernicus“ pranešime teigiama, kad praėjusį mėnesį vidutinė pasaulinė temperatūra buvo 16,66 laipsnio Celsijaus, t. y. 0,67 laipsnio Celsijaus didesnė už 30 metų to mėnesio vidurkį ir 0,14 laipsnio Celsijaus viršijo prieš metus pasiektą karščiausio birželio rekordą. Tai buvo trečias karščiausias mėnuo, užfiksuotas klimato tarnybos nuo 1940 m., nusileidęs tik praėjusių metų liepai ir rugpjūčiui.
„Tai daugiau nei statistinė keistenybė, ji rodo, kad mūsų klimatas nuolat keičiasi“, – pranešime sakė klimato tarnybos direktorius Carlo Buontempo.
Pasaulis artėja prie 1,5 laipsnio ribos
Klimato tarnybos vyresnysis klimatologas Nicolasas Julienas, duodamas interviu, teigė, kad tai yra „griežtas perspėjimas“, nes tai signalizuoja, jog pasaulis artėja prie 1,5 laipsnio ribos, kurią dauguma šalių priėmė kaip dalį 2015 m. Paryžiaus susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią katastrofiškai klimato kaitai.
Pasak jo, per pastaruosius 13 mėnesių rekordai buvo „sumušti labai dideliu skirtumu“. Tačiau tai nereiškia, kad Paryžiaus susitarimas jau žlugo, nes jame numatyta 1,5 laipsnio riba matuojama dešimtmečių, o ne atskirų mėnesių ar metų vidurkiais.
N. Julienas teigė, kad tai jau pasireiškė „ekstremalesniais klimato reiškiniais“, įskaitant stiprėjančius potvynius, audras, sausras ir karščio bangas.
Didelis karštis pareikalavo aukų
Pasak klimato agentūros „Copernicus“, birželio mėnesio karštis smarkiai paveikė Pietryčių Europą, Turkiją, rytinę Kanadą, vakarinę JAV dalį ir Meksiką, Braziliją, Šiaurės Sibirą, Artimuosius Rytus, Šiaurės Afriką ir vakarinę Antarktidos dalį. Neišvengta ir mirčių.
Pavyzdžiui, Šiaurės Indijoje buvo fiksuojama 44–45 laipsnių Celsijaus temperatūra. Pranešta, kad nuo kovo mėnesio, kai Indijoje prasidėjo vasara, nuo karščio mirė dešimtys žmonių, o birželio mėnesio pradžioje Utar Pradešo ir Odišos valstijose per tris dienas mirė 50 žmonių.
Mirčių neišvengta ir kitose šalyse. Kad ekstremalus karštis gali būti mirtinas, gerai parodo ir 2003 m. statistika – tuomet per karščio bangą Europoje žuvo 30 tūkst. žmonių. Dėl tokios aukštos temperatūros ilgainiui gali padaugėti ir miškų gaisrų.
Vandenynų temperatūra muša karščio rekordus
Europos Sąjungos pavyzdinės Žemės stebėjimo programos duomenimis, birželį jau 15-ą mėnesį iš eilės pasaulio vandenynų, sudarančių daugiau kaip du trečdalius Žemės paviršiaus, temperatūra sumušė karščio rekordus.
Kad padarytų išvadas, „Copernicus“ naudoja milijardus matavimų iš palydovų, laivų, lėktuvų ir meteorologijos stočių visame pasaulyje, stebi klimato rodiklius ir juos analizuoja kompiuteriniu modeliavimu.
C. Buontempo teigė, kad dabartinė ekstremalių karščių rekordų serija gali greitai baigtis, tačiau artimiausioje ateityje, klimatui toliau šylant, tikrai bus sumušti nauji rekordai: „Tai neišvengiama, jei nenustosime į atmosferą ir vandenynus leisti šiltnamio efektą sukeliančių dujų.“
Parengta pagal: aljazeera.com, nytimes.com, bbc.com.