Griežta atranka ir jokių atvežtinių produktų
„Pažinojau vietinį žmogų, kuris sovietmečiu dešimt metų dirbo šioje vietoje stovėjusioje milicijos būdelėje, stabdydavo leistiną greitį viršijančius vairuotojus ir iš to namą pasistatė. Tai mes dabar darome beveik tą patį – stengiamės sustabdyti automobilių srautą ir pasakyti, kad nepravažiuotų pro šalį nestodami, o mes jums parodysime, ką turime gražaus, svetingai priimsime, pavaišinsime. Ir ne baudą susimokėtų, o palaikytų vietinį verslą“, – sakė Varėnos rajono verslumo ugdymo centro koordinatorius Valdas Kavaliauskas.
Tas pats Valdas, kurį nepasterizuoto ožkų pieno sūrių gerbėjai pažinojo kaip Dargužių „Sūrininkų namų“ įkūrėją, paskui išsikrausčiusį ūkininkauti į Puodžius, o dabar jau antrą savaitę besimatuojantį valdiškas pareigas ir kepuraitę su siuvinėtu užrašu „Varėna“. Pirmąjį birželio savaitgalį buvau kviečiamas į naujojo Varėnos rajono verslumo ugdymo centro bei turgelio „Gamtos ritmu“ atidarymo šventę, bet tą pačią dieną Lazdijuose vyko vištų lenktynės, tai teko rinktis. Be to kur kas įdomiau ne šventinių politikų kalbų klausytis, bet pažiūrėti, kaip į tą ritmą pavyksta pataikyti paprastą vasaros savaitgalį. O ir pretekstas pasitaikė rimtas – nuskintos šviežios jaunųjų ūkininkų Linos ir Mariaus braškės iš „Rūtų daržo“ ūkio Barčių kaime. O kur dar keramiko Artūro Matonio-Takimanto molinės grožybės, smidrai, grikiniai šakočiai, Rasos sūriai.
„Neturim nieko importinio, net vanduo buteliukuose pas mus tik vietinis – „Neptūnas“. Obuolių sultys iš Voriškių kaimo, vietinės. Ūkininkė augina linus tai čia turime visiškai šviežio, prieš savaitę išspausto sėmenų aliejaus. Yra žolelių rinkiniai, deguto muilas – visiška egzotika. Užsiauginai kažką darže ir gali čia atsinešti į turgelį parduoti. Norime palaikyti griežtą atranką, kad visi būtų tikrai vietiniai, jokių perparduodamų lenkiškų pramoninių produktų“, – pasakojo V. Kavaliauskas.
Braškių kaina kol kas ne itin draugiška
Žinau, kad jums pirmiausiai rūpi sužinoti dzūkiškų braškių kainą, tai išduosiu nedelsdamas – jų kilogramas savaitgalį kainavo 6 eurus. Brangiau už lenkiškas ir graikiškas, tačiau abejones dėl tokio kainų skirtumo nesunkiai išsklaidytų paprastas kvapų bandymas.
„Padėkite ant stalo du indelius be jokių kilmės užuominų su lietuviškomis ir graikiškomis braškėmis ir pauostykite. Iškart atskirsite, kurios kvepia iš tolo. Taip pat skirsis ir skonis, bet užtat atvežtinės gali stovėti prekybos vietoje kelias savaites ir nesuges. O mūsų braškėmis reikia mėgautis, kai jos prinokę ir šviežios“, – aiškino Marius.
Ūkininkas prasitarė, kad pirkėjų dėmesio stygiaus nejaučia, bet suktis tenka greitai – šeštadienio rytą prekiavo turguje, o dabar čia atvažiavo, nemažai pirkėjų ieškoti braškių atvyksta teisiai į Barčius.
„Ką mes auginame – braškes, šilauoges, česnakus – ne tik parduodame šviežius, bet ir džioviname. Būsiu čia kiekvieną šeštadienį“, – žadėjo Marius.
5 eurus kainuoja 10 ančių kiaušinių indelis. Pats mačiau – žmonės perta. Vieną tokių pirkėjų porą, sugrįžusią į turgelį antrą savaitę iš eilės, kaip tik pavyko pakalbinti. Paaiškėjo, kad vilniečiai, vasarojantys sodyboje prie Senosios Varėnos, Vytas ir Rasa jau dabar nusiteikę tapti reguliariais turgelio „Gamtos ritmu“ lankytojais.
Trys užsukančių į turgelį žmonių grupės
„Smagu buvo, gera vieta. Mūsų sodyba tik už poros kilometrų nuo čia, tai neįmanoma nesustoti, dažnai užsuksim. O dabar, kai nelyja, tai nereikia žolės pjauti, visa išdžiūvo, tai atsirado daugiau laisvo laiko. Reikėjo tokios vietos Senojoje Varėnoje, bet dar pasigendu čia kažkokios maitinimo įstaigos. Mums čia įdomu ir pabendrauti, vis sutinkam pažįstamų. Internete yra viskas, bet išsiilgstam gyvo kontakto, kai žmogus papasakoja, kas čia kur yra“, – sakė Vytas.
Verslumo koordinatorius Valdas išskiria tris į turgelį „Gamtos ritmu“ užsukančių žmonių grupes. Tai vilniečiai, savaitgalį keliaujantys į Druskininkų kurortą ir grįžtantys namo, poilsinių sodybų Dzūkijoje vasarotojai ir patys varėniškiai, susidomėję, kas gi ten vyksta.
„Stengiamės atspindėti Varėnos rajone vykstančias veiklas, paslaugas ir kultūrą, formuoti įvaizdį. Turime vietos maždaug 20 žmonių rengti verslo susitikimus, edukacijas. Ir net elektromobilį pas mus galima nemokamai pasikrauti, nors daug kur Lietuvoje ši paslauga jau apmokestinta. Tik dažnai tie besikraunantieji sėdi savo automobiliuose įsikniaubę į kompiuterius ar telefonus ir neišlipa net apsidairyti. Tai dabar kiekvienam pasibeldžiu į langą ir pakviečiu užeiti“, – kalbėjo V. Kavaliauskas ir išsiveda parodyti prie turgelio eksponuojamą drevinės bitininkystės avilį. Žmonės pasakoja, kad verslumo ugdymo centro atidarymo šventės metu jame buvo ne tik koriai, bet ir paslėptas buteliukas duona kvepiančio skysto ir stipraus kulinarinio paveldo, kurio legalizavimo dzūkai nekantriai laukia.