Nidos švyturys – pirmasis jūrinis švyturys šalyje, kuris atvertas visuomenei. Iki šios vasaros Nidos švyturį buvo galima apžiūrėti nebent iš išorės. Tačiau nuo liepos vidurio šis statinys yra atviras pasiryžusiems užlipti iki pat jo viršaus. Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria kvapą gniaužianti siauros smėlio nerijos, atskyrusios Kuršių marias nuo Baltijos jūros, panorama. Įtempus akis matyti net greta esančios kaimyninės valstybės pasienio ruožą žymintys stulpai.
„Švyturys iki šiol priklausė Lietuvos transporto saugos administracijai, tačiau pakito švyturio šviesos signalo organizavimas – jis dabar veikia automatiškai. Todėl švyturiui nebereikia tokios priežiūros, kaip buvo anksčiau. Dėl šios priežasties administracija švyturį perdavė Neringos savivaldybei, o ši – Neringos muziejams“, - informavo biudžetinės įstaigos Neringos muziejai direktorė Lina Motuzienė.
Pasak jos, galimybe pakilti į bokštą naudojasi labai daug poilsiautojų.
„Pirmosiomis dienos užlipti įvijais laiptais į pačią švyturio viršūnę suplūdo labai daug žmonių. Kai kuriomis dienomis sulaukdavome iki šimto ir net daugiau lankytojų“, - „Delfi“ prisipažino L. Motuzienė.
Kadangi vietos apžvalgos aikštelėje yra nedaug, o lipant įvijais laiptais sunkoka prasilenkti, lankytojų skaičius buvo ribojamas. Todėl net susidarydavo laukiančiųjų eilutė. L. Motuzienė paaiškino, kad dabar ruošiamas projektas, kaip švyturį padaryti saugesnį lankytojams.
„Neapsiribosime tuo, kad lankytojams leisime tik užlipti į apžvalgos aikštelę ir apsidairyti. Ruošiame Baltijos jūros šalių švyturių istorijos ekspoziciją“, - ateities planais dalijosi L. Motuzienė.
Nidos švyturys – aukščiausiai virš jūros lygio (79 m.) Lietuvoje iškilęs tokio pobūdžio navigacinis statinys. Ant Urbo kalno pastatytas 29 m aukščio švyturys skleidžia 41 kilometrų atstumu nuo kranto matomą šviesos signalą.
XIX amžiaus antroje pusėje pradėti vienos aukščiausių Nidos kopų – Urbo kalno – apželdinimo darbai, o 1871 metais ant šio kalno numatyta vieta Nidos švyturiui statyti. Pirmojo Nidos švyturio statyba pradėta Prūsijos karaliaus potvarkiu 1873 metais ir jau po metų ant kalno stovėjo aštuonbriaunis raudonų keraminių plytų mūro sienų švyturys.
Nuo prieplaukos švyturį buvo galima pasiekti vadinamuoju Švyturio keliu, o nuo švyturio buvo įrengti apie 200 pakopų akmeniniai laiptai, vedę link mūrinio švyturio prižiūrėtojo namo, kurie išlikę iki šiol.
Švyturys buvo 27 metrų aukščio, šviesą skleidė apie 36 km spinduliu. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui 1945 m. sausį traukdamiesi vokiečių kariai jį susprogdino. Dabartinis cilindro formos bokštas pastatytas 1953 m. kiek tolėliau nuo pirmosios švyturio vietos ir mažai kuo primena originalą.
Vis tik keli originalūs objektai švyturio teritorijoje išliko – tai jau minėti akmeniniai laiptai, kuriuos XIX a. sumūrijo karo belaisviai prancūzai, raudonų plytų švyturio prižiūrėtojo namas Urbo kalno papėdėje ir žibalo saugojimo rūsys.
Lietuvoje tėra septyni švyturiai: trys Kuršių marių ir keturi (Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos ir Šventosios) jūriniai. Iki šiol nuolat lankytojams atviri buvo istoriniai Ventės rago ir Uostadvario švyturiai. Kur kas aukščiau iškilę jūriniai Lietuvos švyturiai visuomenei iki šiol nebuvo laisvai prieinami. Juos buvo galima aplankyti tik vieną kartą per metus. Nidos švyturys – pirmasis jūrinis švyturys, kurio durys visą šiltąjį sezoną, iki pat rugsėjo vidurio, bus atvertos lankytojams. L. Motuzienė paaiškino, kad ir kitais metų laikais atvykstantieji galės pasigrožėti Kuršių nerijos panorama iš 80 metrų aukščio. Esą bus sudaryta galimybė į švyturio apžvalgos aikštelę susitarus iš anksto.
Švyturio lankymas yra mokamas. Vienam suaugusiajam bilietas kainuoja 5 eurus.