Suskubkite išvysti įspūdingus rododendrus
Kol neįgudę sodininkai vargsta su savo rododendrais, mat jiems tai žemė per mažai rūgšti, tai trūksta drėgmės, tai saulės per daug – VU botanikos sode Kairėnuose jie demonstruoja visą savo didybę ir eleganciją.
Kaip skelbiama Vilniaus universiteto (VU) botanikos sodo internetinėje svetainėje, šiuo metu rododendryne žydi Japoniškų hibridinių azalijų grupės veislės, daugėja kitų pražystančių rododendrų (Rhododendron) rūšių ir veislių. Jau pražydo katilėlinis sietminas (Enkianthus campanulatus). Vaikštinėdami šiame parke, būtinai užsukite ir į Japonišką sodą – jame taip pat išvysite ryškaispalvių rododendrų.
Kita stotelė – Alyvų kalnas
Kaip praneša VU botanikos sodo atstovai, jau sužydėjo ir alyvų kalnas. Alyvų kolekcijoje jau iš toli galima matyti spalvingus žiedynus. Paprastosios alyvos (Syringa vulgaris) veislės: 'Ami Schott', 'Dobeles Sapnotajs', 'Gismonda', 'Ogni Donbassa', 'Olimpiada Kolesnikova', 'Pavlinka', 'Taglioni', 'Violetta'; taip pat hiacintinės alyvos (Syringa hyacinthiflora) veislė 'Buffon' ir kt. Kasdien žydinčių alyvų krūmų daugėja, visgi atminkite – ilgai jomis džiaugtis negalėsime. Krūmų žydėjimo trukmė 2–3 savaitės.
Net 180 dekoratyviausių alyvų krūmų veislių „sprogsta“ kiekvieną dieną pačių įvairiausių spalvų ir atspalvių, formų bei aromatų žiedais.
Alyvos (Syringa L.) – pavasarį žydintys, vieni gražiausių dekoratyvinių krūmų. Pavadinimas yra kilęs iš graikų žodžio „syrinx“, kuris reiškia tuščiavidurį vamzdelį. Iš viso pasaulyje priskaičiuojama 28 alyvų rūšys, natūralios augimvietės aptinkamos rytinėje Azijoje ir tik paprastosios bei plačialapės alyvos savaime auga Balkanų–Karpatų regione. O veislių šiandien selekcininkai skaičiuoja daugiau nei 2 500.
Alyvų krūmo forma gali būti kompaktiška, tiesiai auganti ar plačiai šakota, nuo 1 iki 3 m aukščio. Tik kelios alyvų rūšys auga kaip medžiai (Syringa reticulata (Blume) H.Hara, Syringa Pekinensis Rupr.). Tankiašakės alyvos (Syringa meyeri C.K.Schneid.) yra vienos mažiausių jos užauga 1–1,5 m. Alyvų šakos pilkai rudos spalvos, o lapai kaip priešiniai: paprasti širdiški, nusmailėję viršūnėje, tamsiai žalios spalvos. Kai kurios alyvų veislės turi margus ar geltonus lapus. Žiedai susitelkę į kekės tipo žiedyną. Žiedynai išsidėstę praėjusių metų ūglių viršūnėse ar šonuose, jie gali būti pilnaviduriai ar tuščiaviduriai.
Pagal spalvą alyvos skirstomos į septynias klases: baltą, violetinę, melsvą, alyvinę, rožinę, rausvai raudoną ir purpurinę. O pagal žydėjimo laiką alyvos skirstomos į ankstyvas, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvas.
Kiti žydintys augalai ir varlės
Dendrologinėse kolekcijose VU botanikos sode šiuo metu žydi įvairios putinų (Viburnum), šerkmukšnių ir sausmedžių rūšys. Beveik visame sode jau galima džiaugtis raugerškių (Berberis) žydėjimu. Kai kurie pušūnai dar sporifikuoja: eglės, maumedžiai, daug kadagių veislių, baltažievis kėnis (Abies nephrolepis), kanadinės cūgos (Tsuga canadensis) ir kt.
Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijose žydi vilkdalgiai (Iris), bergenijos (Bergenia), įvairios raktažolių (Primula), burbuliai ir auskarėliai rūšys ir veislės. Verta aplankyti šilropių (Sempervivum) kolekciją Akmenyne, pasidžiaugti spalvingomis jų skrotelėmis.
Natūralios floros augalai žydi įvairiose sodo vietose. Paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis), vaisginos (Ajuga), vikiai, įvairios varpinės žolės. Užželiančių tvenkinių pakrantėse žydi pelkinė viksva (Carex acutiformis). Tvenkinio vandens paviršiuje pasirodė paprastosios lūgnės (Nuphar lutea) žiedai. Drėgnose vietose gausiai geltonuoja vilnotieji vėdrynai (Ranunculus lanuginosus). Galima džiaugtis mėlynuojančiais paprastosios veronikos (Veronica chamaedrys) žiedais
Eidami link šaltinio, iš tolo išgirsite varlių chorą tvenkiniuose: jis beveik užgožia paukščių čiulbėjimą!
Informacija parengta pagal www.botanikos-sodas.vu.lt