Atsinaujinęs „Rąžės“ veidas: kuo ši vieta dabar kitokia?
M. Kiesas yra vienas iš projekto „Seni-nauji“ iniciatorių, prikeliančių pamirštas Palangos vietas naujam gyvenimui. Šios misijos ėmusis jaunoji karta skelbia, kad nori keisti Palangos įvaizdį. Kyla klausimas: ką ir kodėl, jų manymu, turime keisti? Kas gi labiausiai kenkia kurorto įvaizdžiui?
Šiandien projektas „Seni-nauji” augina du kultūros barus – „Vėsumą” ir „Rąžę”. Pastaroji anksčiau buvo neoficiali Stasio Povilaičio rezidencija, kurioje pasibaigdavo dauguma tuometinių kurorto vakarėlių. Vis dėlto, M. Kiesas teigia, kad anksčiau tai tebuvo standartinė valgykla, kurią buvo būtina keisti. Tai jis bando daryti jau antrus metus.
„Tai buvo paprasta kavinė, kurioje galėdavai pavalgyti cepelinų. Nieko neturiu prieš cepelinus, bet čia tikrai nieko ypatingo nebuvo – bent jau man taip atrodo. Dabar iš šios vietos darome bendruomenę, kad kiekvienas užėjęs nesijaustų svetimas. Tai nebėra vieta, kurioje visi tiesiog geria. Tai – kultūringa erdvė“, – teigia jis ir pabrėžia, kad Palangai kaip tik to ir trūksta.
Taip pat šiemet „Rąžėje“ nuspręsta nebeturėti virtuvės, o visą maitinimą perleisti į maisto vagonėlių rankas. Čia galima rasti burgerių, dešrainių, kurie kadaise Palangoje buvo „ant bangos“. M. Kiesas pabrėžia, kad šiandien „Rąžę“ geriausiai apibūdinantys žodžiai – kultūra, kūryba, menas.
Poilsiautojų klaida – iškart skubėti į Basanavičiaus gatvę
Tiems, kurie vis dar mesteli, kad Palanga – „marozų kurortas“, M. Kiesas turi klausimą: o ar buvote kur nors toliau nei J Basanavičiaus gatvėje? Jis mano, kad dauguma poilsiautojų daro klaidą, kuomet savo pažintį su Palanga pradeda nuo J. Basanavičiaus gatvės.
„J. Basanavičiaus gatvę stengiuosi visais įmanomais būdais aplenkti. Kai paklausiu, ką žmonės daro atvykę į Palangą, jie sako: palikom automobilį, pasidėjom daiktus ir ėjom per Basanavičiaus gatvę link tilto. Taip labai lengva susikurti neigiamą įspūdį. Aišku, žmonės juk važiuoja čia pirmiausiai dėl jūros, bet ją galima pasiekti, pavyzdžiui, einant per mišką ar botanikos parką, už kurį nieko gražesnio nesu matęs“, – prisipažįsta M. Kiesas.
Vis dėlto, jis įsitikinęs, kad Palangos „marozų era“ – jau praeityje, ir vaizdas čionai šiuo atžvilgiu nė kiek nesiskiria nuo to, ką pamatytume bet kuriame kitame mieste.
Anot M. Kieso, neigiamas įvaizdis turbūt lėčiausiai keičiasi vadinamajame Palangos Bermudų trikampyje, kurį sudaro kavinė-klubas „Laukinis vakarų salūnas“ ir naktiniai klubai „Metelica“ bei „Basanova“. Šiose vietose stebima daugiausiai konfliktinių situacijų, kylančių dėl besaikio alkoholio vartojimo.
„Bermudų trikampyje nuolat stebimos konfliktinės situacijos. Čia nuo seno prilipę. Prilipo taip, kad sunku nusilipinti. Šiandien, net ir nutikus kokiam nereikšmingam įvykiui, iškart visi sako – „ai, čia marozynas“. Bet tie incidentai vyksta visur. Žmonės atvažiuoja pailsėti, atsipalaiduoja ir nesupranta, ką daro. Nėra pasaulyje tokios vietos, kur panašūs ginčai nekiltų“, – mano M. Kiesas.
Keisti neigiamą Palangos įvaizdį ryžtasi vis daugiau verslininkų. Dar viena savo veidą keičianti vieta – kultūros baru tapusi „Vėsuma“, kuri projekte „Seni-nauji“ tampa restoraninio pobūdžio galerija, o čia susirinkę poilsiautojai gali stebėti eksponuojamus paveikslus.