Po žiemojimo Lietuvos zoologijos sode 98 balinio vėžlio ir 319 raudonpilvių kūmučių jauniklių sugrįžo į gimtąsias balas.
„Natūralioje aplinkoje pastebėti lietuviškus roplius gana sudėtinga ir ne visada galima, todėl ši nedidelė vėžliukų sugrįžimo šventė yra puiki proga juos pamatyti, pabendrauti su specialistais ir tuo pačiu aplankyti mūsų lankytojų centrą bei aplink ežerus saugomas vertybes“, – sakė Metelių regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis.
Neišsigandusi vasariškos liūties vėžliukų sugrįžimo šventėje apsilankė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, bet daugiausiai džiaugsmo patyrė mažieji renginio dalyviai, gavę progą ne tik pamatyti, bet ir paimti į rankas šarvuotuosius roplius.
„Gamtoje pamatyti vėžlius ne taip lengva – reikia žinoti kaip ir kur. Net jeigu žinote, kurioje baloje jie gyvena. Net ir gamtos fotografas Marius Čepulis, kai čia buvo pirmą kartą, tai nuėjęs į tą balą sakė, kad ten nėra vėžlių. Tai mes papasakojom, ką daryti, kad juos pamatytų“, – pasakojo R. Krugelis.
Jo teigimu, vėliai nėra tokie lėti, kaip apie juos galvojame, todėl pajutę pavojų suskumba pasislėpti.
Šventėje demonstruoti prieš metus išsiritę iš kiaušinių vėžliukai. Gamtininkai jau ketvirtus metus iš eilės surenka ką tik išsiritusius vėžlių jauniklius arba jų kiaušinius ir paaugina zoologijos sode.
„Gamtoje didžioji dalis vėžlių kiaušinių arba jauniklių žūva. Lapės, mangutai ir šernai suėda jų kiaušinius, jauniklius gaudo gandrai gervės ir netgi plėšrios žuvys. Po metų vėžliukai jau būna tokio dydžio, kad pavojų jiems gerokai sumažėja, todėl populiacija sparčiau gausėja“, – kalbėjo Metelių regioninio parko direktorius.
Kitais metais, kai vėžliukų gelbėjimo projektas baigsis, gamtininkai ketina suskaičiuoti, kiek jų iš viso gyvena Dzūkijos balose. Pasak R. Krugelio, jau dabar plika akimi matoma, kad vėžlių pagausėjo. Iš viso į laisvę per 4 metus išleisti 758 vėžlių jaunikliai.
R. Krugelis papasakojo, kad vienas vėžliukas buvo pasprukęs nuo zoologijos sodo prižiūrėtojų, sėkmingai peržiemojo paukščių narve ir tik po metų buvo surastas. Keisčiausia, kad dydžiu ir svoriu jis nelabai skyrėsi nuo žiemojusių terariume giminaičių.
Pasibaigus vėžliukų apžiūrai, jų dėžes išsidalino į skirtingas buveines jas nugabenti pasiruošę Metelių ir Veisiejų regioninių parkų darbuotojai. Mudu su gamtos fotografu, ornitologu Mariumi Karlonu nusprendėme palydėti Veisiejų regioninio parko vadovę Irmą Maciulevičienę.
Sustojome Petroškų miško pakraštyje, prie nedidelio ežerėlio užpelkėjusiais krantais, vadinamo Šikinežeriu. Pasak I. Maciulevičienės, čia jau gyvena baliniai vėžliai, pats ežeras retai lankomas žmonių, todėl galima tikėtis, kad naujakurių ramybės niekas nedrums.
„Tokio dydžio vėžliukų gamtoje jau niekas neįveiks, grėsmę kelia tik ežerą pamėgę žvejai. Nors tokiu metų laiku čia žvejoti draudžiama, bet jų vis tiek pasitaiko sutikti“, – sakė Veisiejų regioninio parko direktorė.
Gavęs progą išleisti į laisvę vieną vėžliuką, M. Karlonas suteikė jam animacinio serialo „Vėžliukai nindzės“ personažo Rafaelio vardą.
„Reikia įsiminti raštą, galbūt dar susitiksime po 60, o gal po 100 metų su juo“, – juokavo gamtos fotografas.