Pietų Europoje žiniasklaidos priemonės nuolat informuoja apie tai, kaip tinkamai vartoti vaisius ir daržoves, kad neužsikrėsti, nes salmoneliozės atvejai čia nėra reti. Lietuvoje taip pat ne visada paisoma higienos taisyklių. Užsikrėtusiųjų ir registruotų salmonelioze vien pernai metais buvo beveik 300 tautiečių. Didžioji dauguma perserga nesikreipiant pas gydytojus. Sveikatos specialistai sako, kad visų negalavimų galima išvengti, žinant elementarias taisykles, kaip vartoti maisto produktus, kurie yra rizikos zonoje.
Kasmet 1,5 milijardo apsinuodijimo maistu atvejų sukelia bakterijos, vadinamos salmonelėmis, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Šiuo metų laikotarpiu kyla didesnė salmoneliozės protrūkių rizika, kurių priežastis dažniausiai būna nepakankamas maisto apdorojimas karščiu, kryžminė maisto tarša ar netinkamas vartojimui paruošto maisto laikymas.
Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, salmonelės yra dažniausia per maistą plintančių ligų priežastis JAV: kasmet dėl tiesioginio užsikrėtimo salmonelėmis miršta daugiau kaip 450 žmonių ir užregistruojama 1,2 mln. susirgimų. Dažniausiai infekcijos sukelta liga praeina per kelias labai nemalonias dienas. Tačiau infekcija gali būti mirtina, be galimo ligos simptomų nustatymo. Atlikto stebėjimo tyrimo metu net 97 proc. dalyvių, tvarkę žalią mėsą, nenusiplovė rankų, rašo simplegreen.com
Žmonės gali užsikrėsti dėl sąlyčio su bakterijomis iš salmonelėmis užkrėstų maisto produktų, pavyzdžiui, jautienos, paukštienos, kiaušinių ir kiaušinių produktų. Salmonelės lengvai perduodamos nuo žalio maisto ant kitų paviršių netinkamai jį tvarkant, taip pat liečiantis prie virtuvės paviršių ir įrangos.
Vartojant nesaugų maistą gali plisti ir kitos bakterinės žarnyno infekcijos: kampilobakteriozė, jersiniozė, ešerichiozė, listeriozė. Skiepų nuo šių ligų nėra, pagrindinė profilaktikos priemonė yra saugaus maisto vartojimas, tinkama higiena – švarios rankos, švari aplinka.
freshfruitportal.com portalas, propaguojantis sveiką mitybą, dalijasi eile patarimų, kaip neapsinuodyti ir gauti didžiausią naudą iš termiškai neapdorotų maisto produktų.
Visų pirma, parduotuvėje arba turguje rinkitės nesubraižytas ar nepažeistas prekes. Jei perkate iš anksto supjaustytus vaisius ir daržoves, rinkitės produktus, kurie yra šaldytuve arba laikomi ant ledo. Beje, nemažai Pietų Europos šalių išvis nerekomenduojama pirkti jų supjaustytų. Pirkinių krepšelyje ir bakalėjos krepšiuose atskirkite vaisius ir daržoves nuo žalios mėsos, paukštienos ir jūros gėrybių.
Namuose dažniau plaukite rankas, virtuvės reikmenis ir maisto ruošimo paviršius, įskaitant pjaustymo lentas ir stalviršius, prieš ir po vaisių ir daržovių ruošimo.
Namuose nuplaukite vaisius ir daržoves po tekančiu vandeniu, net jei neplanuojate valgyti žievelės. Mikrobai ant žievelės ar odos gali patekti į vaisių ir daržovių vidų, kai juos pjaustote.
Nerekomenduojama plauti vaisių ir daržovių su muilu, plovikliu, kitais dezinfekuojančiais produktais.
Prieš ruošdami ar valgydami, nupjaukite visas pažeistas ar sumuštas vietas. Nusausinkite vaisius ar daržoves švariu popieriniu rankšluosčiu.
Vaisius ir daržoves laikykite atskirai nuo žalio maisto, gaunamo iš gyvūnų, pavyzdžiui, mėsos, paukštienos ar jūros gėrybių.
Nors vaisių ir daržovių valymo metodai skiriasi, penkias sekundes juos plaukite ir patrinkite ir tada dar kartą išskalaukite. Norėdami plauti konkrečias produktų grupes, pasinaudokite šiais patarimais:
Melionai
Prieš pjaustydami melionus nuplaukite vėsiu vandeniu ir nušveiskite šepetėliu.
Citrusiniai vaisiai
Prieš nulupdami vaisius, nuvalykite šveitimo šepetėliu ir vėsiu vandeniu.
Obuoliai, kriaušės, slyvos, persikai, mangai
Nuplaukite vaisius vėsiu vandeniu iš čiaupo, tada nupjaukite stiebus ir žiedų galus.
Maži vaisiai ir uogos
Smulkius vaisius ir uogas sudėkite į kiaurasamtį ir nuplaukite vandeniu iš čiaupo – būtinai išmaišykite uogas, kad visos būtų tolygiai nuplaunamos.
Pomidorai, agurkai, pipirai
Kaip ir obuolius, nuplaukite vėsiu vandeniu iš čiaupo. Tada nuimkite stiebus ir žiedų galus.
Morkos, bulvės, ropės, ridikai
Šias daržoves reikia nuplauti vėsiu vandeniu iš čiaupo, kol bus pašalinti matomi nešvarumai.
Lapinės daržovės: salotos, kopūstai, Briuselio kopūstai, špinatai ir kopūstai
Lapines daržoves gali būti šiek tiek sudėtingiau valyti, be to, jos platina daugiausiai per maistą plintančių ligų. Prieš plaudami, pašalinkite išorinius sluoksnius ir pamirkykite acto/citrinos tirpale arba vėsiame vandenyje.
Kamieninės daržovės: šparagai, salierai, pankoliai
Daržovėms mirkyti naudokite vandenį arba acto/citrinos tirpalą. Po to, kai jie bus nuplauti, nuimkite galus.
Žiedinės daržovės: brokoliai, žiediniai kopūstai ir artišokai
Panardinkite šias daržoves į švarų dubenį ir nusausinkite kiaurasamtyje.
Parduotuvės naudoja savo patikrintus būdus
Paklausus, kaip parduotuvėse užtikrinamas vaisių ir daržovių šviežumas, „Rimi“ prekybos tinklo viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė patikina, kad lentynas pasiekia tik kokybės kontrolės patikrinti vaisiai ir daržovės: „Šviežumą tikriname jau sandėlyje, kad parduotuvėje vaisių ir daržovių nebereikėtų perkrauti, judinti ir jie išliktų švieži ilgiau. Didžiąją dalį vaisių ir daržovių rūšių perpjauname ir taip patikriname, ar jie nėra pažeisti, sugedę, ar neturi pašalinio kvapo bei perteklinės išorinės drėgmės, ar nėra pažeisti kenkėjų. Tačiau svarbu patikrinti ne tik išvaizdą, bet ir skonio bei sultingumo savybes”.
Kivių, vynuogių, persikų, nektarinų, melionų bei arbūzų saldumas matuojamas pagal cukringumą. Pamatavę, kiek vaisius turi cukraus, žinome ar jis pakankamai saldus. Todėl galima sakyti, kad arbūzų belsti nebereikės.
Citrusiniams vaisiams atliekami sultingumo testai. Spaudžiamos citrinos, apelsinai, mandarinai ir tikrinama, ar iš jų galima išspausti nustatytą kiekį sulčių.
Sandėlyje tikrinama bananų žievės spalva pagal tam tikrą spalvų skalę. Tačiau tikrinama ne tik bananų žievės spalva, bet ir temperatūra, kad žinotume, ar bananai buvo transportuojami tinkamoje temperatūroje, kuri užtikrina jų tinkamą sunokimą. Tam pasitelkiami lazeriniai bei adatiniai termometrai.
G. Šerėnienė teigia, kad „Rimi“ nesandėliuoja vaisių ir daržovių, taip sutrumpindami jų kelią nuo ūkio iki parduotuvės lentynos ir užtikrindami, kad daugelis vaisių bei daržovių parduotuvėse atsirastų praėjus vos 2 paroms nuo nuskynimo ar derliaus nuėmimo bei gavimo. Didžiosios „Rimi“ parduotuvės vaisių ir daržovių papildymą gauna 6 kartus per savaitę.
„Nors šviežios produkcijos turime daug, parduotuvėse nekrauname vaisių ir daržovių su kaupu, kad vaisiai ir daržovės nepatirtų pažeidimų ir išlaikytų šviežumą. Stengiamės kuo daugiau vaisių ir daržovių palikti originaliose dėžėse, jog kuo mažiau juos liestume. Su kiekvienu papildomu prisilietimu, trumpintume jų šviežumo laiką. Atsižvelgdami į sezoniškumą, didiname vienos ar kitos prekės asortimentą“, – patikina G. Šerėnienė.
Dar labai svarbu, pasak „Rimi“ atstovės, teisingas išdėstymas. Atsižvelgiama į vaisių ir daržovių suderinamumą taip, kad nokstantys vaisiai ar daržovės nepažeistų šalia esančių. Pavyzdžiui, gūžinė (Iceberg) salota yra labai jautri šalia esančiam pomidorui, todėl jų padėtų šalia nepastebėsite. Taip sudaromos palankiausios sąlygos daržovėms ir vaisiams kuo ilgiau išlikti šviežiems.
G. Šerėnienė sako, kad puoselėdami tvarumo ir perdirbimo kultūrą, užsako ir išdalina vaisius bei daržoves po parduotuves tik pagal poreikį ir prognozuojamus pardavimus, taip sumažindami susidarantį likutį iki minimalaus. Vaisiai ir daržovės, nebetinkami pardavimui, bet vis dar tinkami vartojimui, iškeliauja labdarai į „Maisto banką“ ir mažesnes nevyriausybines organizacijas įvairiuose Lietuvos regionuose, ūkius ir gamtininkų būrelius, kurie maitina gyvūnus, ar įmones, kurios perdirba vaisius bei daržoves į biodujas.
Lietuvos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninės kilmės maistą: vištieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną, pieną, rečiau per daržoves ir kitus maisto produktus. Salmonelių dauginimuisi ypač palanki 20–40 ºC temperatūra.
Liga pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Dažniausiai minėti ligos simptomai prasideda po 12–72 val. nuo užsikrėtimo. Negalavimai paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Sunkesnė ligos eiga dažnesnė vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims su nusilpusia imunine sistema. Retesniais atvejais salmonelės iš žarnyno gali patekti į kraują. Infekcija tokiu atveju gali komplikuotis bet kurio organo pažeidimu.
Specialistai pataria, kad, perkant pagamintus patiekalus, svarbu atsižvelgti į gamintojo pateiktą informaciją apie jo laikymo, vartojimo sąlygas, tinkamumo vartoti trukmę. O taip pat nenaudoti pakartotinai vienkartinio naudojimo plastikinių maišelių maistui laikyti.
Vartoti kietai išvirtus ar gerai iškeptus kiaušinius. Nevartoti nepasterizuoto arba nevirinto pieno ir jo produktų.
Užšaldytą maistą patartina atitirpinti šaldytuve, ne kambario temperatūroje.
Gamtoje, kai nėra sąlygų nusiplauti rankas tekančiu vandeniu su muilu, naudoti specialias rankų dezinfekavimo priemones arba spiritines servetėles. Neplauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje. Juos gamtoje galite plauti atsivežtu fasuotu ar mineraliniu vandeniu.
Maistui vartoti tik labai gerai išvirtus ar iškeptus mėsos, ypatingai vištienos produktus. Nevalgyti kepsnių, iš kurių bėga rausvas skystis. Vengti kryžminio maisto užteršimo, t. y. gyvūninį maistą laikykite atskirai nuo kito maisto.
Iškylaujant gamtoje patartina vengti greitai gendančių maisto produktų: pieno, mėsos, žuvies, kulinarijos gaminių, daržovių mišrainių su majonezu, tortų.
Neplaukite žalios vištienos, kad išvengtumėte ligas sukeliančių bakterijų plitimo ant rankų, paviršių, maisto ruošimo įrangos ir net drabužių.