Kempingas įvertintas 4 žvaigždutėmis
Palangos kempingo „Compensa“ projektą finansuojančios įmonės UAB „Domus Extra“ vadovas Audrius Skardžius pasakoja, kad čia investuota jau 1,5 milijono eurų, o pagal koncesijos sutartį po 25 metų šis turtas bus paliekamas Palangos savivaldybei. Pasak pašnekovo, pirmais gyvavimo metais kempingui sekėsi sunkiau, tačiau dabar atostogautojai jį jau po truputį atpažįsta.
„Čia gyvuojame jau treti metai, per tą laiką padarėme gana didelį progresą ir tuo galime didžiuotis. Išsiskiriame tuo, kad pas mus yra labai ramu ir teikiame begalę paslaugų. Mūsų kempingas yra įvertintas 4 žvaigždutėmis. Turime ne tik palapines, kemperius su reikalingomis paslaugomis, bet ir viešbutį, hostelį, namukus ir net VIP namelius. Kuriame tokią vietovę, kur žmonės galėtų nestandartiškai pernakvoti“, – aiškina jis.
Nestandartinė nakvynė
A. Skardžius pasakoja, kad norint kempinge įgyvendinti visus sugalvotus projektus, bendradarbiaujama ir su Vilniaus universiteto studentais. Anot jo, siekiama padaryti tokį parką, kuriame žmonės vaikščiotų ir matytų meno kūrinius, kuriuose galima net apsigyventi. Jis aiškina, kad keletą variantų kempingas jau pradėjo įgyvendinti, tačiau tai yra tik pati pradžia.
„Savivaldybės įsipareigojimus jau 90 procentų įvykdėme, o dabar norime įrengti tokių vietų, kur žmonės galėtų apsistoti kiek įdomiau. Turime ir stiklinių namukų, kuriuos vienas Klaipėdos verslininkas pats sukūręs ir atvežė. Turime ir hostelį, sukurtos miegamos erdvės, primenančios japoniškus įlindimus. Turime čia geležinkelio vagoną, kurį nusipirkome iš „Lietuvos geležinkelių“, jame įrengti kambariukai. Yra dalis žmonių, kurie ieško tokio nestandartinio apgyvendinimo, visi gyveno viešbučiuose ir jiems tai atsibodo.
Turime ir „gegutės lizdą" – užlipi aukštai beveik pastogėje ir ten gyveni su vaizdu į mišką. Pats stengiuosi tokiuose nestandartiniuose namuose pabūti ir semtis iš ten idėjų. Mes kuriame ir galvojame įrengti vietą apgyvendinimui po žeme, padarysime ir palapinę lauke su lovomis. Galvojame įrengti ir jurtų miestelį, vis bandome tai įvykdyti. Pas mus gali apsigyventi tiek mažas, tiek dideles pajamas turintis žmogus“, – detaliau pasakoja jis.
Tautiečiai pradėjo keliauti po Lietuvą
Pasak pašnekovo, karantino situacija šiemet pakoregavo kempingo darbo laiką, kol kas pastebima ir mažiau užsieniečių, o iš jų didžioji dalis latvių ir estų. Jo teigimu, lietuviai pradėjo keliauti po Lietuvą, tad jaučiasi didesnis tautiečių susidomėjimas poilsiu pajūryje.
„Anksčiau lietuvių ir užsieniečių buvo lygiai per pusę, o dabar kempingas užsipildo su vos ne 100-90 procentų tautiečių. Jau atvažiuoja vokiečiai, estai, buvo ir norvegas su dviračiu atmynęs. Šiemet ir praėjusiais metais turėjome nakvynių ir po 10 eurų. Ši kaina yra už naktį traukinyje arba hostelyje, kuris gerai įrengtas, turintis elektros pasijungimą bei apšvietimą. Galima ateiti čia papusryčiauti, nueiti prie jūros ir ramiai praleisti tą laikotarpį. Mūsų kempingas yra šeimos kempingas, neleidžiame čia rengti vakarėlių, nes sugadinsime kitiems žmonėms poilsį“, – pabrėžia jis.
Iki 5 žvaigždučių trūksta nedaug
Vadovas aiškina, kad čia apsistoję žmonės gali rinktis patys pasigaminti sau maistą bendrai įrengtoje virtuvėje arba valgyti kempinge esančioje kavinėje. Anot A. Skardžiaus, šiemet kempinge įtraukta ir griliaus patiekalų virtuvė, pakviesta gerų šefų, kurie dėl pandemijos neišvažiavo dirbti į užsienį.
„Kiekvienas, atvažiavęs į kempingą, klausia, ar pas mus yra tualetas. Kai jie apsigyvena kempinge, pamato, kad čia visai kas kita. Poilsiavietei iki 5 žvaigždučių nelabai daug ko trūksta, kitais metais bandysime įgyvendinti lauko baseiną, tai užtikrintų poilsiavietei aukščiausią kategoriją. Yra skiriama apie 100 kvadratinių metrų vienam kemperiui, kad poilsiautojai galėtų pastatyti kemperį, mašiną ir palapinę. Daug šeimų laiko kemperius čia visus metus ir atvažiuoja savaitgaliais, gyvena čia visą vasarą“, – kalba jis.
Šiemet poilsio laikotarpis labai mažas
Anot pašnekovo, kempinge svarbiausia palaikyti tvarką, o atvykę poilsiautojai dažniausiai nori, kad viskas būtų paruošta geram poilsiui, nebūtų triukšmo. Jo teigimu, poilsiautojai atvažiuoja pailsėti kelioms dienoms, savaitei ar savaitgaliui, tačiau šiemet poilsiavimo laikotarpis labai mažas.
„Mes dar tobulėjame ir tobulybei ribų nėra, nuolat tokioje teritorijoje randame ką padaryti. Planuojame įrengti didesnę vaikų žaidimų aikštelę, poilsio erdvę, baseiną. Visą laiką kempingas tobulėja, ateina naujovės.
Čia yra apie 6 hektarus teritorijos, ji visa aptverta, tai yra saugu paleisti vaiką ir jis niekur neišbėgs. Iki jūros yra apie 400 metrų, tai žmonės pasivaikščiodami pro pušyną gali ją lengvai pasiekti. Yra apie 60 vietų, atitinkančių aukščiausius standartus. Įrengėme 20 papildomų vietų kemperiams, ten yra tik elektros pasijungimas. Palapinių miestelyje dabar palapinės tokios prabangios, su dviem miegamaisiais ir prieškambariu“, – kempingo galimybes vardija jis.
Kaip keičiasi kainos?
Anot jo, anksčiau, siekiant pritraukti žmones, kainos čia buvo nedidelės. Jo teigimu, keturvietis namukas kainuodavo apie 60 eurų, o dabar kainos skiriasi pagal poreikį. Pasak A. Skardžiaus, jeigu žmonių nėra, kainos leidžiamos žemyn, o jeigu kempingas užsipildo, kainos šoka į viršų.
„Dabar savaitgaliais buvo variantų už 100-120 eurų. Pagal praėjusių metų statistiką matome, kad pagrindiniai lietuviai poilsiautojai atvyksta nuo liepos iki rugpjūčio vidurio. Ir pats anksčiau pykdavau, kad kainos Palangoje yra per brangios, bet kai pats pradėjau čia dirbti, supratau, jog nereikia lietuviams pykti. Vis dėlto supraskime, kad nesame saulėtame krašte ir mums yra labai sudėtinga išsilaikyti.
Jeigu mokėsite daugiau pinigų, jie niekur nedings, nes jie yra paliekami šalyje. Noriu paskatinti rinktis lietuvišką prekę, keliauti ir negailėti pinigų, kad ir teks truputį daugiau sumokėti. Mes gauname tuos pinigus ir iš jų padarome pridėtinę vertę. Investuojame į pačią vietą ir visą tai paliksime savivaldybei. Mūsų pavyzdys visai kitoks, nekaupiame sau“, – pabrėžia jis.
Žmonės skaičiuoja
Anot pašnekovo, prasidėjus sezonui nuo liepos mėnesio žmonės atvyksta pailsėti ir savaitei. A. Skardžius tikina, kad dabar visi nori atvykti tik savaitgaliais ir prabūti keletą dienų, tad ir kaina jiems yra didesnė.
„Kai žmogus būna visą savaitę, jam kainos yra mažesnės, yra taikomos nuolaidos ilgesniam laikotarpiui. Vyrauja tendencija, kad žmonės nori atvykti ne penktadienį, o tik šeštadienį ryte ir nakvoja vos vieną naktį. Žmonės skaičiuoja, niekaip to nepakeisi. O visi nori pailsėti, pamatyti tą jūrą.
Aš manau, kad sezonas bus produktyvus, nes užsakymų tik didėja. Užsieniečiai skambina, nors jie gal dar ir nepradėjo vykti čia. Praėjusiais metais balandžio mėnesį paskutinis kemperis atvyko maždaug lapkričio mėnesį. Keliavimas kemperiu dabar vienas saugiausių keliavimo būdų, nėra bereikalingo kontakto su kitais žmonėmis“, – teigė A. Skardžius.