Meteorologas G. Valaika pastebi, kad šiuolaikinis meteorologijos mokslas dar nėra pilnai atsakęs, kodėl vienose audrose susiformuoja tornadai, o kitose ne. Vis dėlto, pabrėžia G. Valaika, yra žinoma, kad susiformuoti viesului reikia labai specifinių atmosferos sąlygų.
„Visų pirma turi susiformuoti gerai išsivystę kamuoliniai lietaus debesys, todėl reikia skirtingų savybių oro masių susidūrimo. Skirtingų savybių oro srautai skirtinguose atmosferos sluoksniuose turi judėti skirtingomis kryptimis. Susidūrę tokie oro srautai suformuoja horizontalius sūkurius. Šie sūkuriai dėl stiprių aukštyneigių oro srautų (į debesį kylančio šilto ir drėgno oro) gali būti pakreipiami į vertikalius sūkurius. O jie sukuria ne tik audros debesų sukimąsi, bet ir gali suformuoti iš debesies besileidžiantį piltuvo formos debesį bei galop viską ant žemės paviršiaus siaubiantį viesulą“, – aiškina jis.
Toks sūkurys, pasak G. Valaikos, į save traukia viską, ką sutinka kelyje, todėl, kad jo viduje susiformuoja labai žemas oro slėgis: „Taigi, receptas maždaug aiškus, nors ir ne visada visų šių ingredientų užtenka, jog tikrai užsimegztų viesulas…“
„Na, o Lietuvoje viesulą lėmė vienas izoliuotos audros debesis, kurių ne vienas židinys tuomet formavosi ties atmosferos frontu. Kadangi pakeltosios kondensacijos lygis, kuriame oras tampa prisotintas (maksimaliai drėgnas), buvo labai žemai, todėl ir sąlygos nusileisti viesulo straubliui buvo palankios. Dar pridėsiu, kad nesu šio sudėtingo reiškinio žinovas (meteorologija platus mokslas ir visko labai gerai išmanyti neįmanoma), todėl teko ir pačiam šį kartą skaityti ir kartotis apie viesulų teoriją“, – socialiniame tinkle rašo meteorologas.
Stipriausias Lietuvoje?
Pasak G. Valaikos, šis reiškinys galėjo būti stipriausias iki šiol fiksuotas viesulas Lietuvoje.
„Sprendžiant pagal viesulo padarytos žalos nuotraukas ir vaizdo įrašus, tai galėjo būti F2 kategorijos viesulas, kuriame vėjo stiprumas siekė apie 60-70 m/s (216-252 km/h). Tokiu atveju tai būtų vienas stipriausių sausumos viesulų kokie tik yra buvę Lietuvoje. Galėjo prilygti net garsiajam Širvintų viesului.
[...] Paskutinį kartą viesulas Šiaulių priemiestyje (Ginkūnuose) praslinko 2011 m. liepos pabaigoje. Tą kartą viesulas buvo truputį silpnesnis“, – rašo meteorologas.
Garsusis Širvintų viesulas, apie kurį pasakoja G. Valaika, šalyje susiformavo 1981-aisiais. Pastarasis į dangų kėlė ne tik namų stogus ir įvairius daiktus, bet ir arklius ir netgi autobusus ar traktorius. Šis viesulas buvo priskirtas F3 kategorijai. Viesulų, tornadų stiprumas vertinamas šešių kategorijų „Fujita“ skalėje, kategorijose nuo F0 iki F5. F0 žymi lengvą viesulą, kur vėjo greitis siekia 116 km/h, o F5 žymi katastrofišką viesulą, kur vėjo greitis siekia daugiau nei 418 km/h.