Daugumoje skelbimų apie arbatpinigius nekalbama, tačiau kai kuriuose jie nurodomi kaip privalumas, būsimą darbuotoją vilioja tikėtinu dideliu arbatpinigių potencialu.
Tačiau ar po karantino kavinių, restoranų, barų klientai noriai aptarnaujančiam personalui atsidėkoja arbatpinigiais?
Kiek po karantino reikėtų padavėjui palikti arbatpinigių? Kokias sumas barų, kavinių svečiai palikdavo iki karantino ir kiek paliekama dabar? Ar pasikeitė žmonių įpročiai?
Po triženklių sąskaitų – jokios padėkos
Vieno sostinės restorano padavėjas Laurynas teigė, kad „iš lietuvių – jokio supratingumo“, po karantino papildomų arbatpinigių padavėjams tikrai nėra, lyginant sąskaitų sumas ir paliekamų arbatpinigių dydžius.
Anot jo, užsieniečiai visada būdavo dosnesni, o jų nelikus ar ženkliai sumažėjus, padavėjo arbatpinigiai stipriai susitraukė.
„Galiu drąsiai pasidalinti patirtimi. Iš lietuvių – jokio supratingumo, ir papildomų arbatpinigių tikrai nėra lyginant sąskaitos sumas ir paliekamų arbatpinigių procentus.
Užsieniečiai visais laikais būdavo dosnesni, dabar jų neliko arba vos vienas, kitas stalas. Tad padavėjų pajamos iš arbatpinigių ženkliai sumažėjo.
Pavyzdžiui, ankščiau mano darbovietėje įprasta būdavo labiau užimtomis dienomis surinkti 70-100 eurų, mažiau užimtomis dienomis – apie 20-50 eurų.
Dabar ypač darbingų dienų beveik neliko, tai arbatpinigių suma geriausiu atveju siekia 50-60 Eur, tačiau būna dienų, kai darbą baigi vos su 15-20 eurų siekiančia arbatpinigių suma“, – teigė į šalies Top-30 sąrašą patenkančio restorano padavėjas.
„Pačių lietuvių elgesys ir įpročiai po karantino tikrai nepasikeitė, jei ir keitėsi, manau, į blogąją pusę“, – pridūrė 11-us metus aptarnavimo srityje dirbantis vaikinas.
Devynerius metus aptarnavimo srityje dirbanti Justė turi darbo patirties pajūrio viešbučiuose, naktiniuose klubuose, didelių tinklų restoranuose.
Šią vasarą ji dirba Palangoje, Jūratės gatvėje esančiame bare. Patyrusi padavėja tvirtina, kad šiemet arbatpinigių gauna trečdaliu mažiau nei ankstesnėmis pastarosiomis vasaromis.
Anot jos, net ir įsibėgėjus atostogų sezonui, kai šalies sienos atviros beveik visos Europos šalių keliautojams, užsieniečių antplūdžio tikrai nėra, gal tik estų daugiau nei įprastai.
„Klientų daug tik savaitgaliais, eilinėmis dienomis baro svečių srautas labai priklauso nuo orų. Darbų apimtys nesiskiria nuo sezono pradžios pirmųjų darbo dienų krūvio“, – kalbėjo pajūryje ne pirmą vasarą dirbanti mergina.
Justė teigia, kad pajamos iš arbatpinigių mažesnės ne tik dėl mažesnių klientų srautų. Tam įtakos turi vis populiarėjantis atsiskaitymas banko kortelėmis. Labai dažnai grynų neturėdami klientai iš vietų pakyla nepalikę nė cento, nors sąskaitų sumose neretai – triženklė suma.
„Beveik visada neturėdami grynųjų nesistengia palikti arbatpinigių.
Neseniai turėjau atvejį, kai kompanija pragėrė beveik 200 eurų, atsiskaitė kortele ir išėjo nepalikę „arbatos“. Netikiu, kad iš kelių žmonių būrio nei vienas neturėjo piniginėse grynųjų. Arba šeima pavalgė už 100 eurų, mokėjo kortele ir nuo stalo kilo nepalikusi nei cento.
Retai, bet pasitaiko, kai neturėdami grynųjų klientai klausia, ar yra galimybė palikti arbatpinigius kortele. Tai labiau išimtis iš taisyklės“, – tvirtina Palangoje padavėja dirbanti mergina.
Etiketo žinovas primena: arbatpinigiai nėra būtinybė
Etiketo ekspertas Arminas Lydeka teigia, kad supratingi turi būti ne tik restoranų, kavinių svečiai, bet ir patys padavėjai, barmenai.
„Nuo karantino nukentėjo ne tik paslaugų aptarnavimo sektorius, bet stipriai nukraujavo pramogų sektorius, išskirtinai stipriai nukentėjo turizmo sritis. Reikėtų būti supratingesniems vieni kitų atžvilgiu, tad jokiu būdu nereiškia, kad supratingi turi būti tik klientai.
Reikia suprasti, kad žmogus, kuris dirba ar dirbo viešbutyje, turizmo agentūroje, jo pajamos yra labai susitraukusios, jis taip pat turi teisę, norą palaikyti kavinę, ateiti išgerti kavos ar bokalą alaus. Tad padavėjui reikia būti supratingam, kad tokio kliento pajamos taip pat yra kuklesnės ir jis gali palikti mažiau arbatpinigių nei prieš karantiną.
Tad tas supratingumas turi būti iš abiejų pusių.
Tokiems kavinių lankytojams, kurių pajamos dėl karantino nesumažėjo, be abejo, reikia būti supratingiems ir atėjus į kavinę, reiktų palikti didesnį procentą, tačiau padavėjai neturi įsižeisti dėl tų kavinės svečių, kurie palieka mažesnes sumas, nes tikėtina, kad jie taip pat yra nukentėję nuo karantino“, – teigia A. Lydeka.
Pasak jo, skirtingose kultūrose skiriasi paliekamų arbatpinigių procentai nuo sąskaitos dydžio. Kiek apskritai derėtų palikti arbatpinigių kavinėje, jog nereiktų raudonuoti pakilus nuo kėdės?
„10 procentų nuo sąskaitos – sena, daugeliui žinoma taisyklė. Reikia atkreipti dėmesį, kad skirtingose valstybėse, skirtingose kultūrose šis procentas skiriasi.
Štai, JAV yra priimtina palikti 15, net 20 procentų nuo arbatpinigių sumos, kai kuriose Azijos valstybėse – iki 5 procentų. Senajame žemyne standartas – apie 10 procentų. Rytų Europoje dažniau paliekama iki 10 procentų, Skandinavijos, Vakarų Europoje yra priimtina palikti truputį virš 10 procentų.
Lietuvoje įprasta, kad „normaliais, tvarkingais laikais“ buvo paliekama apie 10 procentų nuo sąskaitos sumos. Dabar, kaip minėjau, kas turi galimybę paremti šį sektorių, gali palikti truputį daugiau arbatpinigių nei įprastai, tie, kurie esame labiau nukentėję nuo karantino, galime palikti mažesnę sumą. Tad variacijos arbatpinigių tema, be abejo, šiuo metu yra kur kas platesnės: nuo simbolinės sumos iki smarkiai didesnių ar neįprastai didesnių sumų“, – kalbėjo žinomas etiketo žinovas Arminas Lydeka.
Kaip išvengti nemalonių situacijų?
O ar galima pateisinti tuos, kurie atsiskaito banko kortele ir nuo kėdės kyla nepalikę nei cento arbatpinigių, nors sąskaitoje – triženklė suma.
„Sudėtinga situacija, padavėjas turėtų suprasti tokį klientą, nesupykti ant jo, jei jis tuo metu kišenėje visai neturi grynųjų ir tik kortele atsiskaito. Bet bendros etiketo taisyklės reikalauja, kad jei mes nuolat atsiskaitinėjame banko kortele, piniginėje turime turėti truputį ir grynais. Taip esant reikalui už gerą aptarnavimą turėsime galimybę palikti arbatpinigius.
Lietuvoje nepopuliari ta sistema, kai arbatpinigiai įtraukiami iškart į sąskaitą, tuo metu JAV ar kai kuriuose Vakarų Europos valstybėse tokia tvarka yra gana paplitusi. Tokiu atveju pats klientas pasako padavėjui, kokia suma nori jam atsidėkoti už aptarnavimą. Tad atsiskaitydamas kortele iškart apmoka ir arbatpinigius. Visgi, grįžtu prie bendros etiketo taisyklės, kad socialus, mandagus žmogus turėtų visada turėti kišenėje kažkiek grynųjų pinigų arbatpinigiams“ – teigė A. Lydeka.
Etiketo žinovas primena, kad apskritai arbatpinigiai nėra privalomi, ypač jei aptarnavimas nepateisino lūkesčių.
„Skirtingos kavinės, restoranai pritraukia skirtingų socialinių grupių auditorijas, tad tos situacijos yra gana skirtingos. Manau, kad lietuviai pakankamai jautrūs, supratingi, ir tuos arbatpinigius palieka. Nereikia užmiršti ir kito labai svarbaus aspekto – arbatpinigiai nėra privalomi.
Užsisakiau, mane aptarnavo, tai privalau palikti arbatpinigių? Ne, jie – papildoma padėka už labai kokybiškai ir gerai atliktą darbą.
Jei padavėjo negalėjai ilgai prisišaukti, jei atnešė ne tą, ką tu užsisakei, jei neišgirdo tavo užsakymo ar kažką sumaišė, logiška, kad klientas turi nepalikti arbatpinigių tuo pasakydamas padavėjui – žmogau, tu nekokybiškai atlieki savo darbą.
Arbatpinigių palikimas ar nepalikimas yra tam tikras simbolis toje komunikacijoje tarp padavėjo ir kliento įvertinant padavėjo pastangas. Jeigu kavinės svečiui padavėja atnešė kavos puodelį, dar nereiškia, kad ji iškart nusipelno arbatpinigių. Klausimas kaip ji tą padarė, ar su šypsena atnešė kavą, ar maloniai bendravo su klientu ir panašiai. Arbatpinigiai nėra privalomi, bet rekomenduotini“, – tvirtino etiketo ekspertas.
