Padėtis tragiška: liepsnos kėsinosi į Kuršių neriją

Užsitęsusi sausra kelia didelį nerimą – vieną po kito gaisrai niokoja šalies miškus. Vos per vieną dieną užfiksuojami 5 miške kilusio gaisro atvejai, o neseniai liepsnos kilo ir Kuršių nerijoje. Aplinkosaugininkai situaciją vadina kritine ir teigia, kad iki ekstremalios padėties paskelbimo trūksta visai nedaug.

Svarbiausia – greita reakcija

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Sigitas Kupšys teigia, kad birželio 17 dieną per kameras, įrengtas Kuršių nerijos miškuose, pamatė jame kilusį gaisrą.

„Gaisras kilo prie transformatorinės, miško žemėje. Spėjame, kad pradėjus kibirkščiuoti miško žemėje esantiems laidams užsidegė ir miško paklotė. Išdegė 7 arai, laimei, realios žalos miškui nepadaryta“, – aiškina S. Kupšys.

Anot jo, į gaisrą sureagavo ir gyventojai, suskubę apie įvykį pranešti bendruoju pagalbos telefonu, todėl situacija greitai sukontroliuota.

„Dalyvavo ir mūsų žmonės gesinime, ugniagesiai. Labai laukiame lietaus ir prašome visų žmonių supratingumo, kad nenaudotų miške atviros ugnies, nemėtytų nuorūkų, degtukų ir, jei yra galimybė, kol kas miškuose nesilankyti“, – prašo S. Kupšys.

Kritinė padėtis dar užsitęs

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas teigia, kad šiuo metu padėtis šalies miškuose yra kritinė ir, panašu, kad ji dar užsitęs. Anot jo, trūksta visai nedaug, kad klausimas būtų keliamas dar aukštesniu lygmeniu ir būtų pradedamas svarstyti ekstremalių situacijų komisijos. Šiuo metu resursų esamai padėčiai suvaldyti dar turima pakankamai, tačiau jai pablogėjus tektų ieškoti papildomų sprendimų – gali prireikti ieškoti papildomų lėšų ar net pasitelkti kariuomenės parengtį.

Anot jo, greita reakcija išgelbėjo neseniai užsiliepsnojusį Kuršių nerijos mišką. Jis pabrėžia, kad kritinėje situacijoje svarbiausia yra greita reakcija ir žmonių neabejingumas. Šiuo metu apribotas lankymasis miške, į kurį M. Norbutas ragina reaguoti rimtai, nes net ir menkiausia numesta nuorūka ar stiklinis butelis gali sunaikinti didelius plotus miško.

„Grėsmingiausia situacija – pietuose. Kai kuriuose pietiniuose rajonuose sausra užsitęsusi daugiau nei mėnesį. Viskas dabar priklauso nuo lietaus. Svarbiausia, kad jis lytų nestipriai ir ilgesnį laiką, nes tokiu būdu miškas gaus geresnį atokvėpį nuo sausros. Deja, meteorologai žada, kad po šio savaitgalio atšalimo ir vėl ateis tokie pat karščiai. Panašu, kad kritinė situacija užsitęs. Kol kas nieko džiugaus nematom“, – aiškina M. Norbutas.

Pavojingiausia situacija stebima Alytuje

Aplinkos viceministro teigimu, kad šiuo metu keliuose rajonuose fiksuojamas maksimalus, 5 balų grėsmės lygis, o Trakų bei Alytaus rajonuose kritinė riba viršijama net dvigubai.

„Situacija blogiausia Alytaus rajone. Mūsų turimais duomenimis, panašu, kad taip ilgai užsitęsusios sausros rajone dar niekada nėra buvę“, – pastebi jis.

Valstybinės miškų urėdijos atstovė spaudai Vilija Railaitė paskelbė, kad lankymasis miškuose apribotas Alytaus, Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Rokiškio, Šalčininkų, Šilutės, Tauragės, Trakų ir Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus rajono savivaldybėse.

Valstybinė miškų urėdija kreipėsi į dar penkias savivaldybes dėl lankymosi miške uždraudimo – Jonavos, Utenos, Molėtų, Jurbarko ir Pagėgių.

Per trečiadienį Lietuvos miškuose buvo užfiksuoti penki miško gaisrai, ugnis pažeidė 1,21 hektaro miško plotą.

Iš viso šiemet užfiksuoti 160 miško gaisrų maždaug 82 hektarų plote.