Šis, būdanas riebus ir storas, kaip mat patraukė dėmesį savo išvaizda – tai labai įdomus padarėlis, tokio matyti dar neteko. Tačiau iš patirtis kuždėjo, kad tai – kokio nors drugio vikšras.
Gyvis tyrėjo didžiulį mėlyną ragą užpakalinėje dalyje ir geltonų ataugėlių kuokštelį. Ir pradžių gali klaidingai pasirodyti, kad tas mėlynas ragas yra išaugęs ant jo galvos, tačiau vikšrui ropojant tampa aišku – tai užpakalinės kūno dalies ragas. Parsinešus namo ir atlikus fotosesiją, vikšras netrukus buvo paleistas į tą pačią vietą, kurioje ir buvo rastas, kad laimingai taptų drugeliu.
Delfi pasiteiravo specialistų, kurie padėjo išsiaiškinti, kas tai per padaras – kokio drugio virkšras tai galėtų būti.
Gamtos tyrimų centro entomologas prof. dr. Sigitas Podėnas paaiškino trumpai: „Tai drugio sfinkso vikšras“.
Platesnį komentarą pateikė Lietuvos entomologų draugijos nariai, mokslininkai Jolanta Rimšaitė ir Povilas Ivinskis:
Nuotraukose užfiksuotas drugio (Lepidoptera) liepinio sfinkso (Mimas tiliae) suaugęs vikšras, pakeitęs spalvą prieš virstant lėliuke. (Įprastai jie būna žalsvos spalvos.)
Drugiai sfinksai (šeima Sphingidae) vieni įspūdingiausių ir gražiausių Lietuvos drugių. Tiek suaugėliai, tiek vikšrai savo išvaizda išsiskiria iš kitų drugių būrio atstovų. Lietuvoje užregistruota 18 rūšių sfinksai.
Liepinis sfinksas nėra retas, paplitęs visoje Lietuvoje. Suaugėliai skraido naktį aptinkami lapuočių ir mišrių miškų pakraščiuose, parkuose, liepų alėjose, miestų žaliosiose zonose, soduose.
Vikšrų mitybiniais augalai yra liepos, kartais gali maitintis ir ant alksnių, beržų, daug rečiau ir kitais
lapuočiais.
Suaugę drugiai nesimaitina. Stambūs (užauga iki 65 mm) liepinio sfinkso vikšrai pasižymi įspūdinga išvaizda, jo kūnas žalias, kūno šonuose yra 7 įstrižos, šviesiai gelsvos juostelės, kartais prie jų būna raudonai rudos dėmelės, prieš virstant lėliuke dažnai kūno spalva patamsėja iki rusvos, kokią ir matome nuotraukoje. Kūno gale yra būdinga sfinksų vikšrams išauga – „ragas“, kuri turėtų įbauginti ir išgąsdinti potencialius priešus.
Žmogui jokios grėsmės šie vikšrai neturi. Suaugėliai drugiai skraido gegužės – liepos mėn. Vikšrai vystosi birželio – rugpjūčio mėn. Lėliuke virsta paklotėje, dažnai netoli mitybinio augalo. Žiemoja lėliukes vystymosi tarpsnyje.
Labai panašūs į liepinio sfinkso vikšrus yra akiuotojo sfinkso vikšrai (lot. Smerinthus ocellatus).