Tačiau specialistai tikina, kad toks reiškinys pakrantėje stebimas kiekvienais metais ir yra natūralus reiškinys, kurį nulemia staigus vandens temperatūros pasikeitimas ir deguonies jame sumažėjimas.
Kaip teigia Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ekologas Žilvinas Grigaitis, kritusios žuvys pakrantėje nėra naujas reiškinys.
„Kiekvienais metais, dažniau ar rečiau, bet tai pasikartoja. Nesame tiksliai išsiaiškinę priežasčių, kodėl žuvys krenta, bet gali būti, kad taip yra dėl deguonies pokyčių vandenyje. Šiuo metu greičiausiai taip nutiko dėl staigaus vandens atšilimo, kuomet vandenyje sumažėjo deguonies kiekis. Negalime atmesti galimybės, kad tam įtakos turi ir kokia nors tarša“, – aiškina Ž. Grigaitis.
Anot ekologo, tokį vaizdą Kuršių nerijos pakrantėje dažniausiai galima išvysti vasaros pradžioje arba pabaigoje. Tiesa, kritusios žuvys nebūna surenkamos, nes tai, ekologo teigimu, nėra tarša, o natūralus procesas.
„Šiltuoju metų laiku, kai vyksta staigesni pokyčiai vandenyje dėl temperatūros, mažiau pernešama deguonies. Tai priklauso nuo klimato sąlygų ir ilgai netrunka – iki kelių savaičių gali būti“, – teigia jis.
Vis dėlto, išvydus tokį vaizdą, poilsiautojams gali pasirodyti, kad tokiame vandenyje maudytis galimai nėra saugu. Tačiau Ž. Grigaitis paaiškina, kad vandens kokybei nustatyti skirtingose pajūrio vietose dažnai atliekami tyrimai, kurie patvirtina, jog vanduo maudynėms yra tinkamas.
Antradienį Delfi kalbinta Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser taip pat sakė, kad nerimauti dėl negyvos žuvies mariose nereikėtų.
„Tai, kas yra šiemet, yra tiek mažai, kad ne tas žodis. Kiekvieną pavasarį, kai įšyla oras, į įlanką sunešama pulkas žuvų“, – aiškino ji.
A. Feser patarė poilsiautojams neišsigąsti tokių vaizdų, nes ir pati gamta greitai turėtų susitvarkyti: „Patys matote, aplink yra daug paukščių, pilna varnų, tai dar kokia savaitė ir nieko jau nesimatys.“