„Mano dukrytės net nusiminė pamačiusios tas šiukšles. Klausė, kodėl žmonės nepataiko į šiukšlių dėžes. Joms 3 ir 5 metai, o suvokimas didesnis nei kai kurių suaugusių”, – stebisi pajūryje su šeima atostogaujanti Indrė.
Šiukšlyną Olando kepurėje moteris aptiko ketvirtadienio rytą. Žvelgiant į stovinčius butelius, panašu, kad poilsiautojai vakare atsipalaidavo, ir elementarią kultūrą tiesiog pamiršo.
„Labai liūdna, kad žmonės pramogauja, nori gražių vaizdų, o taip viską darko. Akivaizdu, kad kažką švenčia, ir viską numeta vietoje. Delfinariume labai įsimintinai sakė, kad jūros ir floros faunos greitai neliks, jei taip ir toliau. Prie jūros po savęs reikėtų palikti tik pėdsakus“, – sako Indrė.
Gamtininkas: šiukšlės gali lemti daugybės gyvūnų žūtį
Vaizdus pajūryje „Delfi“ komentuojantis gamtininkas Andrejus Gaidamavičius teigia, kad pagrindinė tokių atliekų problema yra ne vizualinė tarša, o tai, kad jos virsta spąstais gyvūnams.
„Gėrimų pakuotės savo kvapu privilioja masę vabalų, tarp jų ir labai retų. Deja, jie ten ir pasilieka. Esu radęs alaus skardinių, kurios buvo pilnos žygių, o žygiai yra itin gamtai reikalingi plėšrūs vabalai, kurie sunaikina daug kenkėjų. Nemenkais spąstais tokios atliekos virsta ir stambesniems gyvūnams – žinduoliams, paukščiams. Daug atliekų gyvūnai ir praryja, nesuprasdami, kad tai nevalgomi dalykai. Juos tiesiog vilioja maisto kvapas“, – sako A. Gaidamavičius.
Jis tęsia, jog vėliau tokių nugaišusių gyvūnų skrandžiuose randama daugybė butelių kamštelių ir kitokių plastiko dalelių.
„Pavojų kelia ne tik poilsiautojų, bet ir žvejų paliekamos atliekos. Pavyzdžiui, vakar, pas mus, Labanoro girioje, pastebėtas gulbiukas su prarytu kabliuku ir plūde snape. Aplinkosaugininkai atsisakė padėti, o specialios tarnybos, kuri gelbėtų laukinius gyvūnus, vis dar nėra. Taigi jūsų gamtoje paliekamos šiukšlės gali lemti daugybės gyvūnų žūtį, kuriems niekas nepadės“, – įspėja gamtininkas.
Tuščias butelis psichologiškai sunkesnis už pilną?
„Reikia stengtis visas savo šiukšles pasiimti į namus, ten išrūšiuoti ir tvarkingai padėti, kur joms pridera būti. Kituose kraštuose gamtoje nepamatysi jokių šiukšliadėžių ir konteinerių, nes ten poilsiautojai skatinami visas šiukšles išsivežti patys. Kai kur tokia tvarka jau galioja ir Lietuvoje. Deja, mūsų visuomenė tokiai tvarkai dar nėra pribrendusi. Tuščias butelis vis dar psichologiškai sunkesnis už pilną, todėl atliekų konteineriai vis dar reikalingi. Tik reikia, kad savivaldybės pasirūpintų nuolatine jų priežiūra“, – teigia gamtininkas.
A. Gaidamavičius pabrėžia, kad pajūris yra jautri ir unikali ekosistema, pasižyminti savita flora ir fauna, kurios nepamatysime niekur kitur. Šiai ekosistemai kenkia ne tik šiukšlinimas, bet „gamtinių reikalų“ atlikinėjimas tam neskirtose vietose, važinėjimas autotransportu ne keliais, augalų trypimas, skynimas ir rovimas, triukšmavimas.
„Gamtoje visada turime elgtis kaip svečiuose, kur netenkiname savo fiziologinių poreikių ir nemėtome nuorūkų, kur papuola. Beje, apie nuorūkas. Cigarečių filtruose yra labai kenksmingų medžiagų, kurios iš vienos pusės padeda neutralizuoti dalį toksinų iš dūmų, bet ir iš kitos pusės – nuodingos supančiai aplinkai. Paskaičiuota, kad viena nuorūka užnuodija kubinį metrą vandens. Būtent tokio užrašo ir pasigendu ant cigarečių pakelių“, – sako A. Gaidamavičius.
Šiukšliadėžių skaičiaus didinimas – ne problemos sprendimas
„Turbūt esminis lūžis požiūryje į šiukšlinimą pajūryje, o plačiau žvelgiant – saugomose teritorijose ir gamtoje turėtų būti taisyklės „Ką atsivežei – išsivežk!“ įsisąmoninimas. Esu įsitikinęs, kad urnų atliekoms, šiukšliadėžių skaičiaus didinimas jautriose gamtinėse teritorijose ne problemos sprendimas, o jos aitrinimas. Galime didinti atliekų surinkimo automobilių reisų skaičių, komunalininkų, atsakingų už atliekų surinkimą darbuotojų skaičių – šiukšlių daugės, nes pajūris, saugomos teritorijos žmonėse įgis šiukšlių surinkimo vietų įvaizdį“, – sako A. Kulbis.
Gamtininkas kviečia įsivaizduoti: šeima ar draugų kompanija atvyko pikniko į pajūrį su užkandžiais ir gėrimais. Jis įsitikinęs, kad daug paprasčiau yra išsivežti savo asmenines atliekas namo, vėliau jas rūšiuoti. Gamtai kenkiama minimaliai.
„Pajūris ir kita gamtinė aplinka nėra didmiesčių centrai, todėl šiukšlių dėžių ir konteinerių čia turėtų būti minimaliai, o išsivežti savas šiukšles yra labai paprasta ir lengva“, – teigia jis.
„Pavyzdžiui, numestos nuorūkos yra toksiškos ir patekę į vandenį pražudo daugybę smulkių gyvūnų. Net numestas graužtukas, vyšnios kauliukas ar uogų likučiai, iš pirmo žvilgsnio sunykstantys gamtoje gali sudygti ir kopabūgrius papuošia nauji augalai. Išmesti poilsiautojų gendantys maisto likučiai gali apnuodyti gyvūnus.
Stiklo butelio šukė gali tapti miško gaisro priežastimi. O plastiko šiukšlės ne tik tarša, bet ir sugadinti įspūdžiai atostogautojams. Pradėję nuo savęs, visiškai nepalikę atliekų pajūryje (arba išgabenę svetimų), prisidedame prie mažiau nei šimto kilometrų mūsų pajūrio būklės ir įvaizdžio“, – teigia gamtininkas.
Baltija – viena labiausiai užterštų pasaulio jūrų
Gamtininkas ragina visada prisiminti, kad Baltija – viena daugiausiai užterštų pasaulio jūrų. Lietuva iš visų Baltiją supančių valstybių turi mažiausiai pajūrio, taigi, kiekvienam gyventojui tektų po kelis centimetrus paplūdimio. Atrodytų – labai paprasta saugoti ir džiaugtis visiems kartu.
Anot jo, todėl ne vienkartinės akcijos ar mokiniai turi sutvarkyti pajūrį: vaikai nuo mažens turėtų būti ugdomi vartojimo kultūros, o suaugę jau žinotų, kad gamta priklauso gamtai, o gamtinė aplinka, kraštovaizdis ir šiukšlių konteineriai – labai jau nederantys dalykai.
„Kalbant apie pajūrį ne tik nedera palikti šiukšlių. Mažiau žmonių yra girdėję, kad ribojamas ir pajūrio turtų „išvežimas“. Kartą teko girdėti, kaip žmonės, nešini kibirais nugludintų pajūrio akmenukų nustebo įspėti gamtininko – juk jų daug, o jie takelius prie namų gražiai išgrįs, jūros dvelksmą į sodybą atsigabens... Tačiau jei iš pajūrio išsivešime ne vieną akmenėlį ar nugludintą bangų stikliuką, o pradėsime gabenti automobiliais, Baltija nespės darbuotis. Yra leidžiama naikinti tik pajūryje įsikūrusius invazinius augalus, tačiau neturint žinių, geriau to nedaryti“, – įspėja gamtininkas.