Gėlių festivaliai pasaulyje nėra naujiena. Jais garsėja kai kurios Azijos bei Pietų Amerikos valstybės, vienas kitas vyksta ir Europoje. Vienas žymiausių ir įspūdingiausių gėlių festivalių-paradų kasmet vyksta tulpių šalyje – Olandijoje, o tokio masto ir formato gėlių festivalio, kokį šią vasarą rengia Pakruojo dvaras, ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje surengta dar nebuvo.
XIX a. pab. dvaro gyvenimą atkuriančiame Pakruojo dvare vykstančiam festivaliui pasirinkta neeilinė tema – Viljamo Šekspyro pjesė „Vasarvidžio nakties sapnas“, kuri vestuvių nuojauta puikiai įsikomponuoja į dvaro kasdienybę. Ši romantinė komedija dvare skleisis 2–8 metrų dydžio gėlių skulptūromis, stebins instaliacijomis ir provokacijomis, o iš bene pusės milijonų vasarinių gėlių žinomiausių lietuvių floristų rankose gims tikras gėlių menas.
Šios meninės gėlių formos prieš akis kyla bendradarbiaujant su Biržų technologijų ir verslo mokymo centru, Šiaulių universiteto Botanikos sodu, o specialios sudėties mokslininkų paruoštą durpynų žemę festivaliui pagamino UAB „Sulinkiai".
Šis gėlių festivalis kvies ne tik grožėtis gėlių skulptūromis, instaliacijomis, kompozicijomis ir gėlių kilimais, tačiau ir savaitgaliais įsijungti į visame dvare vykstantį spektaklį-nuotykį. Jau seniai žinomas išskirtinis dvaro bruožas, kad jame lankytojai gali ne tik išvysti verdantį unikalų gyvenimą, tačiau ir patys jame dalyvauti. Šį kartą žiūrovai bus kviečiami, tiksliau, įtraukiami, patys patirti Romano Dudnikovo režisuojamą meninį nuotykį – Šekspyro pjesės vestuvių interpretaciją – būnant jo dalimi drauge su Šiaulių ir Panevėžio dramos teatro aktoriais. Žinoma, visas XIX a. dvaras, pavirtęs viena didele gėlėtų XVI a. Šekspyro pjesės vestuvių scena, kvies patirti ir istorinį dvaro gyvenimą: paragauti patiekalų, kurių gamyboje ir puošyboje naudojamos gėlės, pažinti meilės eliksyro aromatą, aplankyti parfumerio dirbtuves, bitininkę, velėją, siuvimo ateljė ir kitus amatininkus, technikos muziejų, pasisupti magiškose karuselėse ir t. t.
Pakruojo dvaras – ne tik didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba, tačiau ir viena iš 18 patraukliausių kultūrinio turizmo vietovių Europoje, kurią per metus aplanko daugiau kaip 300 000 lankytojų. Čia veikia ne vienas viešbutis, autentiški restoranai, amatų dirbtuvės, Gyvasis muziejus, nuolat vyksta festivaliai. Sezono metu dvaro teritorijoje atkuriamas XIX a. pab. – XX a. pr. dvaro gyvenimas: lankytojai tampa praeities dvaro gyventojais, iškalbingoje ir kūrybingoje atmosferoje išgyvenantys dvariškus užsiėmimus ir akimirkas.