Jau artėjant prie Palangos tradicinėje vietoje, prie Kretingos plento stovi pirmieji nuomotojai. Sustojus viena močiutė iškart prilekia prie automobilio ir pradeda kamantinėti: „Kokių sąlygų norėsite, prastesnių, geresnių, kiek jūsų bus?“
Prabangesnis pasiūlymas – kambarys su atskira vonia ir virtuve, o pasirinkus prastesnį variantą tektų dalintis vonia ir virtuve su kitame kambaryje įsikursiančiais poilsiautojais. Pastarasis variantas dviem žmonėms už naktį kainuos 22 Eur, o brangesnis – 35 Eur.
Jos teigimu, kol kas laisvų kambarių ji turi. Vos už keliasdešimties metrų stovi didesnis būrelis nuomotojų, vienas per kitą jie pradeda vilioti mane savo kambariais.
Anot būrelio nuomotojų, poilsiautojai po truputį renkasi, bet kol kas laisvų kambarių jie dar turi apsčiai. Be to, viena moteris perspėja ilgai šalia jų nestovėti, gresia bauda už paliktą automobilį.
„Brangiai tau kainuos bauda, apartamentai išeis, – juokiasi moteris ir perklausta, o ar jiems negresia baudos, atsako, kad jiems skiria 80 Eur dydžio baudas, bet pamatę artėjančius policininkus pasitraukia tolėliau nuo kelio.
Didžiausias priešas – sinoptikai
Jau įvažiavus į Palangą, šalia degalinės įsikūrusioje aikštelėje susirinkęs gal 15-os nuomotojų būrys, anot jų, čia savivaldybės išskirta aikštelė ir nuo policijos bėgioti nereikia, nes stovėti čia – legalu.
Jie priduria, kad laisvų vietų kurorte dar likę daug, o geriausias būdas sužinoti, kiek poilsiautojų yra Palangoje, reikia važiuoti būtent į šią aikštelę. Jei nuomotojų nerasime, reiškia – Palanga sausakimša.
Susirinkusiųjų teigimu, pigiausiai Palangoje kambarį pas privačius verslininkus galima gauti ir už 5 Eur, o viešbučių kainos prasideda nuo 60 Eur.
Kalbėdami apie savaitgalio perspektyvas, susirinkę verslininkai sako tikrai besitikintys poilsiautojų, oras šiandien gražus, o ir prognozė artimiausioms dienoms gana palanki, didesnio lietaus nenumatoma.
„Žmonių trūkumas jaučiasi. Žmonės išsigandę, jie ima kambarius dviem arba trims dienoms, o šiaip savaitei ar dviem niekas neplanuoja atostogų, kol kas bijo“, – paaiškina šių metų pajūrio problemas.
Susirinkusiųjų teigimu, jų verslui kenkia ne tik blogi orai, bet ir netikslios prognozės. Jie labai nesistebi, kad poilsiautojai čia nesiveržia, juk praktiškai visą laiką žadamas lietus.
„Kad tik visi žinotų, jog čia pas mus geras oras, o tai praneša lietų“, – atsidūsta viena pašnekovė. Išties, pavyzdžiui, vakar žiūrėjau orų prognozę Palangoje ir buvo žadėta, kad bent iki pietų turėtų lyti, tačiau nuo pat ryto danguje nebuvo nei vieno debesėlio.
„Iš Vilniaus ką tik skambino, klausė, koks oras. Sakė, rašo, kad lietus pas jus lyja. Koks lietus. Sinoptikai geriau nerašytų to, ko nežino. Jei žmogus nepataiko, nedirba gerai savo darbo, tai turėtų nešti kažkokią atsakomybę“, – pritaria kita moteris.
Pasigirsta ir raginimų sekti Rusijos pavyzdžiu. Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovas Vladimiras Pučkovas šių metų birželio pradžioje pasiūlė už netikslias prognozes sinoptikus bausti piniginėmis baudomis.
„Paprastas pavyzdys, darėme birželio 1-ąją šventę. Atvykau pas pasieniečius derinti šventės, jie sakė, skambinsime savo kanalais susižinoti tikrąjį orą. Tai apie ką galime kalbėti, jei tarnybos ieškosi savo kanalais, tada tai, kas mums yra viešumoje prieinama, tai yra tikra nesąmonė. Kaip nepykti? Tai ne tik dėl poilsiavimo, tai viešasis reikalas, tai yra nesąmonė“, – piktinosi vyriškis.
Paaiškino, kodėl prognozės netikslios
Sinoptikė Inga Stankūnaitė DELFI yra sakiusi, kad orų prognozių tikslumas nukenčia dėl metų laikų. Vasarą, kai orai labai permainingi ir lietaus debesys daug greičiau susiformuoja, prognozuoti daug sunkiau. Sudėtingiau prognozuoti ir pajūrio orą dėl išskirtinių vietos sąlygų bei jūros.
„Būtent todėl ir turime Klaipėdoje atskirą sinoptikų skyrių. Jie mums atsiunčia savo prognozes, mes padiskutuojame ir paskelbiame galutinį variantą“, – apie sinoptikų darbo specifiką kalbėjo specialistė.
Sinoptikė pastebėjo, kad tiksliausios orų prognozės yra trys dienos prieš savaitgalį. „Kuo arčiau atostogų, tuo prognozės tikslesnės. Jei yra dešimties dienų prognozė, tai tikimybė yra penkiasdešimt su penkiasdešimt“, – teigė ji.
Pasak I. Stankūnaitės, tikslioms orų prognozėms kelią užkerta tiek žmogaus, tiek technologijų ribotumas: „Orai priklauso ne tik nuo to, kas vyksta prie žemės paviršiaus, bet ir nuo to, kas vyksta 10-20 km aukštyje. Tai didelė atmosferos storymė, kurioje vyksta daugybė įvairių sudėtingų procesų, ir ne visada pavyksta juos tiksliai prognozuoti, ypač kai kalbame apie vieną tašką, pavyzdžiui, miestą ar miestelį“.