Palangos miesto savivaldybės ekologė tvirtina, kad mokslininkų ir vyriausybės pastangomis buvo imtasi visų priemonių, kad paplūdimio nuplovimo procesas būtų kuo mažesnis: pintos žabtvorės, piltas smėlis, kloti šakų klojiniai.
KU Jūros mokslų technologijų centro vyresn. mokslo darbuotoja Loreta Kelpšaitė-Rimkienė teigiamai įvertino parinktas paplūdimio gelbėjimo priemones.
„Visi nuo 2009 m. iki dabar atlikti miesto savivaldybės leidžia mums vis dar turėti ir kavinę, ir tualetą ant kranto. Nuslūgus vandeniui mes vėl matysime gražų, platų paplūdimį“, – sako KU mokslininkė.
Palangoje vandens lygis pakilęs aukščiau 60 cm – tai priskiriama pavojingiems reiškiniams. Mokslininkė artimiausiu metu neprognozuoja didesnio vandens pakilimo.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (87)